Anot Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, sunkumus dėl naujo išvykimo terminalo statybų finansavimo nulėmė pandemijos sukelti iššūkiai aviacijai, tame tarpe – ir Lietuvos oro uostams. Tačiau, M.Gelžinio teigimu, šiuo metu jau yra užtikrintas dalinis projekto finansavimas iš Šiaurės investicijų banko. Su Susisiekimo ministerija intensyviai bendraujama dėl likusio finansavimo, sprendimo laukiama artimiausiu metu.
„Naujasis išvykimo terminalas Vilniaus oro uostui ir visos šalies susisiekimo gerinimui yra labai svarbus projektas, lemsiantis mūsų konkurencingumą regione atsigaunančios aviacijos kontekste. Todėl „Mitnijai” sustabdžius dalyvavimą projekte, esame pasirengę tęsti pasiruošimo darbus ir nedelsiant skelbti naujo rangovo paiešką“, – sako M.Gelžinis.
„Mitnijos“ generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad sprendimas dėl pasitraukimo iš Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybų priimtas dėl to, kad projektas sustabdytas, daugiau nei keturis mėnesius statybų darbai nevyksta dėl užsitęsusios pandemijos ir su tuo kilusių iššūkių.
„Esam nusiminę ir apgailestaujame, kad turime atsisakyti Vilniaus oro uosto keleivių terminalo statybos. Šio projekto labai norėjome ir buvom rimtai pasiruošę. Deja, daugiau nei keturis mėnesius trukusi pauzė per daug kainuoja: be darbo laikėme projektui dedikuotą komandą, negavome numatytų pajamų ir pelno, negalėjome įsipareigoti naujiems klientams. Dabartinė situacija mums yra per daug rizikinga, ypač šiuo metu, kai pasaulis vis dar gyvena pasaulinės pandemijos sukeltoje ekonominėje ir socialinėje įtampoje. Nuoširdžiai linkime, kad ateityje projektas gautų tvirtą finansavimą ir būtų įgyvendintas. Jis labai svarbus ir reikalingas“, – teigė Julius Gendvilis.
M.Gelžinis BNS teigė, jog ŠIB paskola būtų galima kompensuoti iki 65 proc. projekto vertės, tačiau reikia turėti ir likusią finansavimo dalį. ŠIB pernai trijų šalies oro uostų modernizavimui paskolino 70 mln. eurų.
„Paskola yra ne tik Vilniaus projektams, didelei daliai ir kitų projektų, iš tos paskolos galėtume apie 65 proc. finansuoti viso projekto vertės, tai jeigu išeisim į antrą pirkimą, kai turėsime rangovus, žinosime, kokia yra projekto vertė“, – sakė jis.
Pasak jo, tikimasi, kad Vyriausybė ras lėšų Vilniaus oro uosto terminalo plėtrai.
Mes iš savo pusės turime sutartis tiek su bankais, kurie garantuotų mūsų dalį, dabar itin svarbu, kad Vyriausybė priimtų sprendimus.
„Mes iš savo pusės turime sutartis tiek su bankais, kurie garantuotų mūsų dalį, dabar itin svarbu, kad Vyriausybė priimtų sprendimus ir atsirastų finansavimas“, – BNS teigė Lietuvos oro uostų vadovas.
„Mitnijos“ atstovas Audrius Valatkevičius BNS sakė, kad sutartis su Lietuvos oro uostais nutraukta būtent dėl neaiškaus projekto finansavimo.
„Mes su klientu kalbėjomės apie perspektyvas šio projekto, nes finansavimas jam nebuvo užtikrintas. Mums buvo labai svarbu žinoti, kada jis bus. Jie (oro uostas – BNS) negalėjo tiksliai pasakyti, kada tas finansavimas bus užtikrintas. Tai įvertinus tiek mūsų interesus, tiek jų, kartu nusprendėme, kad geriausia yra susitarti ir nutraukti tą sutartį“, – sakė „Mitnijos“ komunikacijos konsultantas A.Valatkevičius.
Pasak jo, bendrovė kol kas nesvarstė planų dalyvauti naujame konkurse.
Tai įvertinus tiek mūsų interesus, tiek jų, kartu nusprendėme, kad geriausia yra susitarti ir nutraukti tą sutartį.
„Nežinom dar. Priklausys ir nuo mūsų situacijos, nes mes turime ir kitų projektų. Kai bus paskelbtas, tada ir vertinsime. Kol kas apie dar negalvojome“, – teigė A. Valatkevičius.
Lietuvos oro uostai tikisi, kad būsimo tarptautinio viešojo pirkimo procedūros vyks sklandžiai, todėl planuoja, kad su konkurso keliu atrinktu naujuoju rangovu sutartis bus pasirašyta dar iki šių metų pabaigos.
Naujas A++ energinio naudingumo klasės keleivių išvykimo terminalo modulis Vilniaus oro uoste bus statomas šiaurinėje uosto dalyje, tarp naujojo VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo terminalo. Pastačius naująjį keleivių terminalą, bendras Vilniaus oro uosto terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas – daugiau nei dvigubai (nuo 900 iki 2 400 keleivių per valandą).
Naujasis terminalas bus dviejų aukštų. Pirmame aukšte veiks keleivių registracijos ir viešosios erdvės, kavinės, aviakompanijų biurai. Antrame aukšte ketinama įrengti jaukią saugumo patikros zoną ir išvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.
Pastate bus įrengtos būtinos techninės erdvės – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrins patogų susisiekimą tarp terminalų.
