„Lietuvos oro uostai per metus aptarnauja daugiau nei 6 mln. keleivių ir maždaug 50 tūkst. skrydžių beveik 100 pasaulio krypčių. Tai jau savaime diktuoja, kad būdami skirtingų tautybių, religinių pažiūrų, socialinio statuso mūsų keleiviai skatina į kiekvieną žmogų pažvelgti iš kitos pusės.
Įvairovę darbo vietose suprantame plačiau, nes prisitaikyti prie vis kitokių poreikių privalome kasdien. Tad neseniai pradėjome žengti pirmuosius žingsnius bandant kurti darbo vietas specialių poreikių žmonėms. Esame „Įvairovės chartijos“ (angl. Diversity Charter) nariai ir siekiame skatinti įvairovę, lygias galimybes įvairiems klientams bei darbuotojams“, – sako Lietuvos oro uostų personalo vadovė Rūta Baleišienė.
Nesėkmių pasitaiko ir tai normalu
Lietuvos oro uostai naujiems darbuotojams iš socialiai jautrių grupių yra numatę darbo pozicijas klientų aptarnavimo srityje ir, jeigu reikės, yra pasiryžę perdėlioti darbo krūvį. Jau dabar įmonė siūlo derinamą darbo laiką, darbo apimtis ir kitokį darbo sąlygų pritaikymą darbuotojams.
„Pirmieji mūsų bandymai įdarbinti žmones su specialiaisiais poreikiais buvo nesėkmingi, tiesiog matėme, kad kandidatams pritrūko motyvacijos, galbūt darbo pozicijos jiems pasirodė per sudėtingos. Ilgai diskutavome ir svarstėme, kodėl taip galėjo nutikti ir priėmėme tai kaip pamoką.
Iš tiesų, labai norime, kad žmonės įsilietų tiek į visuomenę, tiek į mūsų komandą ir taptų visaverte įmonės dalimi“, – teigia R. Baleišienė.
Jos teigimu, problema ta, jog dabartinė darbo rinka yra mažai pritaikyta specialius poreikius turintiems žmonėms ir, ieškant darbuotojų, darbo pozicijas patys darbdaviai vertina per daug šabloniškai.
Svarbu ne tik tai, ar žmogus atitinka poziciją, bet ir ką galime pasiūlyti kandidatui mes.
„Nusprendėme žvelgti į kandidatus individualiai. Svarbu ne tik tai, ar žmogus atitinka poziciją, bet ir ką galime pasiūlyti kandidatui mes. Kartu diskutuosime, kur jie galėtų dirbti, kas jiems labiau patinka, kur jiems sekasi, o kur jų netraukia, o tuomet galės tai išbandyti praktiškai. Bandome eiti darbų „iškirpimo“ keliu, kuomet ne tiesiog siūloma viena ar kita turima pozicija, bet ieškoma konkrečių darbų, kuriuos būtų galima „iškirpti“ iš dabar esančių standartinių pareigybių“, – sako personalo specialistė.
Be kita ko ji pastebi, kad, individualiai pritaikant darbo vietą, svarbu dar labiau neapsunkinti socialiai pažeidžiamai grupei priskiriamo žmogaus integracijos ir nesutrukdyti natūralaus įsiliejimą į komandą.
Šiuo klausimu, pasakoja pašnekovė, sulaukia daug pagalbos iš socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“, kuri iš labai arti mato ir jaučia, kuo gyvena socialinėje atskirtyje esantys žmonės, be to, turi daug patirties integracijos klausimais.
Padėjėjas nebūtinai turi būti „Google“
Ieškant informacijos apie socialiai jautrių žmonių įdarbinimą, R. Baleišienė sako, kad „guglinti“ neprireikė, svarbu tik pradėti, o tuomet kontaktai užsimezga. Padeda ir dalyvavimas bendraminčius vienijančiose organizacijose, šiuo atveju – „Įvairovės chartija“. Iš pradžių įmonei visą reikiamą informaciją suteikė socialinė įdarbinimo agentūra „SOPA“.
Lietuvos oro uostų darbuotojai, sužinoję apie tai, kad įmonė netrukus pasipildys naujais darbuotojais, sureagavo pozityviai. Tai, anot jos, lemia įmonėje nuolat vykstantys mokymai, seminarai ir paskaitos lygių galimybių, įvairovės, įtraukties, nediskriminavimo klausimais.
Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) valdo tris tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno bei Palangos. Šiandien įmonėje dirba beveik 650 darbuotojų. Iš jų didžiausią dalį sudaro Vilniaus oro uosto ir Lietuvos oro uostų administracijos darbuotojai.
Spartesniu žingsniu įvairovės ir įtraukties keliu
R. Baleišienės teigimu, socialiai jautrioms visuomenės grupėms priskiriamų žmonių įdarbinimas rodo ir įmonės brandą. Kiekviena įmonė pirmiausiai rūpinasi savo vidiniais ištekliais ir tuo, ką turi. Tuomet, natūraliai, kai jau „susitvarko savo kiemą“, pradeda galvoti, o ką galėtų suteikti valstybei ir visuomenei.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie gyventojų požiūrį į socialinę atskirtį patiriančių žmonių įdarbinimą atskleidė, kad socialiai tvarūs, įmonės įvairovės skatinimo tikslai rūpi tik itin mažai visuomenės daliai.
Apklausos duomenimis, tik 17 proc. šalies gyventojų, būdami darbdaviais, į darbą priimtų kompetencijas atitinkančius socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausančius žmones. 49 proc. apklaustųjų socialinės atskirties grupių asmenis įdarbintų tik su sąlyga, jei šie pripažintų praeities klaidas ir pasižadėtų jų nekartoti. Dar 21 proc. juos įdarbintų tik tuo atveju, jei nebūtų kitų kandidatų su „švaria“ praeitimi, o 13 proc. išvis tokių žmonių į darbą nepriimtų.
Šalies gyventojų apklausa buvo atlikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės komunikacijos kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ iniciatyva, kuri siekia pakeisti visuomenės ir darbdavių nuostatas bei parodyti, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis siekianti užsakymu atlikta.
„Dalyvaudami įvairiuose susitikimuose su kitų šalių oro uostų atstovais, matome, kad Lietuvoje dar ne taip dažnai susiduriama ir ne taip garsiai kalbama šia tema. Jeigu tarptautinėse kompanijose socialinė atskirtis, diskriminacija ar tolerancija yra praeitis, tai, žvelgiant į ateities perspektyvas, Lietuvos verslams nepakeitus požiūrio – daugelio jų gali tiesiog nebelikti.
Šiandien tvari socialinės įvairovės strategija yra neatsiejama įmonės dalis, o kuo įmonė tvaresnė – tuo ji sėkmingesnė ir konkurencingesnė
Tad kuo greičiau pradėsime skatinti įvairovę ir įtrauktį darbovietėse, tuo kitos įmonės į tai žvelgs paprasčiau ir viskas lengviau įsisuks. Šiandien tvari socialinės įvairovės strategija yra neatsiejama įmonės dalis, o kuo įmonė tvaresnė – tuo ji sėkmingesnė ir konkurencingesnė“, – sako Lietuvos oro uostų personalo vadovė.
