Pertvarka įgyvendinama remiantis Vyriausybės ir Seimo sprendimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.
„Gerosios valdysenos principų taikymas valstybės sektoriuje buvo viena iš pagrindinių EBPO rekomendacijų, susijusių su siūlymu peržiūrėti, supaprastinti ir suvienodinti valstybės valdomų įmonių teisines formas. Iš esmės mums, kaip organizacijai, tai reiškia ne tik vidinių procesų ar valdymo pokyčius, bet ir atveria kelią optimizuoti kai kurias mūsų veiklas, lanksčiau priimti šiuo metu per daug ilgai trunkančius turto valdymo sprendimus ir tolimesnėje ateityje turėti alternatyvius finansavimo šaltinius”, – tvirtina Indrė Kunigėlytė, Lietuvos oro uostų finansų ir administravimo departamento vadovė.
Vienas iš svarbiausių būsimų valdysenos pokyčių įgyvendinant šį sprendimą susijęs su sustiprintu valdybos vaidmenimi oro uostų valdyme – valdyba rinks bendrovės vadovą ir tvirtins bendrovės strategiją, taip pat dalis kitų šiuo metu Susisiekimo ministerijai priskirtų valdymo funkcijų bus perskirstyta bei deleguota pagal atsakomybes pačios organizacijos lygmenyje.
Primenama, kad ir po būsimo Lietuvos oro uostų tapimo akcine bendrove – visos organizacijos akcijos bus valdomos valstybės.
Investicijų alternatyvos ir efektyvesnis turto valdymas
Lietuvos oro uostams tapus akcine bendrove atsiras daugiau galimybių pritraukti įvairesnių formų kapitalą – ne tik skolintis bankuose ar gauti valstybės lėšas.
„Lietuvos oro uostai kaip ir kiti Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ nariai yra aiškiai sutarę, kad aplinkosauga ir anglies dvideginio emisijų mažinimas yra vienas iš svarbiausių strateginių uždavinių visose organizacijos veiklose. Toliau plėtojant tam tikrus didesnius projektus oro uostuose, galėsime pradėti svarstyti „žaliųjų” finansavimo alternatyvų galimybes, naujų, tačiau jau finansų rinkoje išbandytų priemonių, turinčių potencialo, taikymą”, – komentuoja Indrė Kunigėlytė.
Teigiama, kad tapus akcine bendrove, atsiras ir galimybė steigti dukterines įmones ir geriau koordinuoti oro uostų verslo valdymo rizikas, atsiras galimybė sudaryti jungtines veiklos sutartis bei teikti naujas paslaugas, tai reiškia – lengviau prisitaikyti prie rinkos poreikių bei kurti didesnę grąžą valstybei.
Dėmesys nacionaliniam saugumui
Įgyvendinant oro uostų valdysenos pokyčius vienu iš esminių prioritetų išlieka nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl net ir pasikeitus bendrovės teisiniam statusui – bendrovė liks nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąraše, o infrastruktūra liks nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbaus turto sąraše.
Toliau vyks ir bendrovės sudaromų sandorių, darbuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.
Kaip vienintelis akcininkas dalyvaudama oro uostų valdyme valstybė sieks verslo vertės ir grąžos į biudžetą augimo, nacionalinio saugumo ir valstybės keliamų tikslų ir interesų užtikrinimo. Grąža valstybei bus užtikrinama per dividendų mokėjimą, sukaupto oro uostų, kaip akcinės bendrovės, pelno reinvestavimą į strateginius projektus.
