„Gija“ valdo 5 įmones Kaune, Vilkijoje, Jurbarke, Kalvarijoje ir Skaidiškėse. Jose dirba apie 400 darbuotojų.
„Pagrindinis mūsų pragyvenimo šaltinis – mados drabužiai, bet kasmet dalyvaujame ir policijos, ugniagesių, kariuomenės rengiamuose konkursuose. Iš lietuviškų kompanijų juose konkuruoja tik dvi bendrovės: mes ir „Garlita“. Šiais metais nugalėjome policininkų konkurse, o kolegos iš Kauno rajono – karių“, – šypsojosi „Gijos“ direktorius Valdas Pacevičius.
Aprengia tūkstančius pareigūnų
„Gijos“ megztais drabužiais šiemet bus aprengta apie 3 tūkst. policininkų ir maždaug tūkstantis ugniagesių. „Uniformas siuvame jau daugiau kaip 20 metų. Sulaukiame užsakymų ir užsienyje“, – pasakojo V.Pacevičius.
Dideles partijas megztinių buvo užsisakę Norvegijos policininkai. Taip pat „Gija“ siuva specialiuosius drabužius Skandinavijos medikams – chirurgams, slaugėms.
„Gijos“ megztais drabužiais šiemet bus aprengta apie 3 tūkst. policininkų ir maždaug tūkstantis ugniagesių.
„Užsienyje užsako ir kepėjų specialiųjų rūbų, padavėjų prijuosčių. Kai kurie jų importuojami atgal į Lietuvą, tik jau su kitos firmos etikete“, – kalbėjo V.Pacevičius.
„Gija“ aprūpina ir „Žalgirio“ fanus šalikais. Juos užsako ir savivaldybės, Šaulių sąjunga.
Bendrovė gavo užsakymą ir iš JAV kino kūrėjų, kuriems prireikė Pirmojo pasaulinio karo laikų uniformų.
Pigūs kinų fabrikai kauniečių neparklupdė
Pasak V.Pacevičiaus, 80 metų Kaune gyvuojanti „Gija“ prieš 25 metus nežlugo tik dėl to, kad sugriuvus Sovietų sąjungos ekonomikai iškart ėmė ieškoti rinkų užsienyje. „Lietuva siuvimo ir mezgimo pramonei per maža. Per mėnesį pagaminame iki 16 tūkst. gaminių. Tiek mažai šaliai tikrai nereikia“, – aiškino direktorius.
„Gija“ eksportuoja gaminius į Italiją, Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Suomiją, Norvegiją, Švediją. „Buvo metas, kai per mėnesį gaminome po 15 tūkst. vienetų to paties modelio drabužių vienam stambiam užsienio drabužių tinklui. Bet vėliau jie gamybą perkėlė į Kiniją. Dabar mūsų užsakovais liko itin geros kokybės, brangių drabužių gamintojai, kurių kiniška kokybė netenkina“, – teigė V.Pacevičius.
Ekologiški drabužiai
Kauniečių valdomos įmonės turi ir ekologiškos gamybos sertifikatus. Pavyzdžiui, šveicarai užsako drabužius, pagamintus tik iš ekologiškai augintos medvilnės. Įdomu, kad ir gamybos metu privaloma laikytis tausojančių aplinką taisyklių: audinius būtina skalbti tik su tam tikromis priemonėmis, netgi valytojos cechuose negali grindų valyti agresyviais aplinkai chemikalais.
„Vakarų šalyse apskritai dominuoja natūralios žaliavos. Pavyzdžiui, norvegų pareigūnams mezgėme tik vilnonius megztinius. Lietuvoje policininkų aprangai skiriama mažiau lėšų, dėl to jų megztiniuose vilnos yra tik pusė, kita dalis – akrilas“, – teigė V.Pacevičius.
Diegia naujas technologijas
„Gija“ yra viena nedaugelio išlikusių įmonių, kurios užsiima mezgimu. Kaune bendrovė turi du mezgimo cechus: viename dūzgia vokiški, kitame – japoniški įrenginiai. Jie dirba automatizuotai pagal kompiuterines programas.
Abiejuose cechuose įdarbinta po 5 informacinių technologijų specialistus, kurie sudaro programas kiekvienam naujam mezginio modeliui.
Šiuo metu „Gija“ daug dėmesio skiria naujai mezgimo technologijai – drabužiams be jokių siūlių. Pirmieji bandymai 2011 m. gavo Lietuvos Metų gaminio aukso medalį. Tada jis įteiktas už besiūlius megztinius moterims.
