Pranešime rašoma, kad prenumeratorių kasmet sumažėja po 7-9 proc. dėl demografinių rodiklių ir emigracijos, taip pat kai kurie atsisako prenumeratų dėl pakilusių kainų ir skaitmeninių leidinių.
„Sakyti, kad spausdintas žodis mirė – negalima, nes statistika rodo, kad kokį nors leidinį prenumeruoja praktiškai kas penktas Lietuvos gyventojas. Prenumeratos paslauga per Lietuvos paštą dažniau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie dalį leidinių užsisako iš įpročio arba todėl, kad dar netapo aktyviais interneto naudotojais. Kitas prenumeratos populiarumo motyvas – patogumas, nes leidinius laiškininkas pristato tiesiai į namus“, – pranešime cituojamas Rinkodaros ir pardavimų direktorius Norbertas Žioba.
Anot jo, statistika rodo prenumeratos ilgėjimo tendenciją – žmonės leidinius užsisako pusei metų ir ilgesniam laikotarpiui. Viena to priežasčių – prenumerata ilgesniam laikui yra pigesnė, taip pat padidėjęs prenumeratos prieinamumas.
Daugiau žmonių prenumeruoja ir gauna leidinius per mobilų laiškininką – taip leidiniai pasiekia atokiausių sodybų gyventojus. Lietuvos paštas skelbia, kad labiausiai „apsiskaičiusi“ – šiaurės Lietuva, mažiausiai – Kuršių nerija.
„Kaimiškose vietovėse populiariausi specializuoti leidiniai apie žemės ūkį, o mieste – mados žurnalai ir specializuoti verslo bei politikos leidiniai. Mums patiems atradimu tapo tai, kad visiškas skaitymo lyderis – šiaurės Lietuvos regionas, kur gyventojai pirmenybę teikia vietinei spaudai ir didiesiems nacionaliniams leidiniams“, – teigia N. Žioba.
Lietuvos pašto duomenimis, daugiausia nacionalinių ir regioninių leidinių prenumeruojama Pasvalio, Biržų, Rokiškio ir Pakruojo savivaldybėse. Mažiausiai – Neringoje, Visagino, Palangos ir Birštono savivaldybėse.
