„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvos paštas dėl sandorio su A.Tumos įmone kreipėsi į teisėsaugą

Valstybės valdomas Lietuvos paštas prašo teisėsaugos ištirti, ar 2012 metais tuometinės pašto vadovybės ir „Kamineros grupės“ savininko Arūno Tumos kontroliuojamos įmonės „Istanas“ pasirašyta sutartis, pagal kurią paštas nuomojasi jam specialiai pastatytą Kauno logistikos centrą, galėjo būti korupcinė, nes nuomotojas pasirinktas be konkurso.
Lietuvos paštas ir Arūnas Tuma
Lietuvos paštas ir Arūnas Tuma / 15min ir Algirdo Kubaičio nuotr. / 15min koliažas

Apie 16 mln. eurų (su PVM) vertės centro nuomos sutartis su fiksuota, ir, ekspertų vertinimu, kur kas didesne nei rinkoje nuomos kaina galioja iki 2030 metų.

Lietuvos paštas BNS patvirtino trečiadienį kreipęsis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų įvertintos paštui nenaudingo sandorio aplinkybės ir galimi korupcijos elementai. Pašto atstovė Vaida Budrienė daugiau informacijos pateikti atsisakė.

Tuometinis Lietuvos pašto valdybos pirmininkas tikina, jog centro nuomotojas buvo pasirinktas skaidriai, tuo metu buvę ir esami „Istano“ vadovai sandorį komentuoti vengia, motyvuodami prasta atmintimi. Anot teisininkų, sutartį nutraukti būtų labai sudėtinga.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog sandoris kelia labai daug abejonių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rokas Masiulis

„Matome akivaizdžias galimos korupcijos ir piktnaudžiavimo valstybės lėšomis apraiškas. (...) Naujoji Lietuvos pašto vadovybė deda didžiules pastangas, kad praeities problemos būtų atskleistos bei ištirtos, o įmonės veikla nekeltų nė menkiausios abejonės – tačiau labai svarbi ir teisėsaugos institucijų parama“, – komentare BNS sakė R.Masiulis.

Sutartis pasirašyta be konkurso

BNS turimi dokumentai rodo, kad logistikos centro 15 metų nuomos sutartį su 2012 metų birželį įkurta įmone „Istanas“ Lietuvos paštas tų metų rugpjūčio 24 dieną pasirašė be jokio konkurso, palaiminus valdybai. Pasak teisininkų, tai prieštaravo tuometiniams teisės aktams ir todėl, ginant viešąjį interesą, sutartis teismo galėtų būti pripažinta niekine.

Valdybai, kuriai tuomet vadovavo susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, buvo pateiktos 5 sklypų alternatyvos, o „Istano“ sklypas ir projektas buvo pasirinktas, nes esą labiausiai atitiko pašto Infrastruktūros modernizavimo projektą – jis yra strategiškai patogioje vietoje, šalia Vilniaus-Kauno autostrados ir Kauno LEZ.

R.Vaštakas, kažkada vadovavęs uosto krovos įmonei „Klaipėdos Smeltė“, o šiuo metu vadovaujantis vienam Vilniaus autoservisų, sako, kad pats paštas nebuvo pajėgus finansiškai pasistatyti naują logistikos centrą Kaune, tačiau daugelio konkrečių sprendimų teigė neatsimenantis arba nežinojęs.

Paklaustas, kodėl nebuvo skelbiamas viešas konkursas, nes pagal Vyriausybės patvirtintą tokių pastatų nuomos aprašą tą reikėjo daryti, R.Vaštakas aiškino, jog sprendimai buvo priimami, pasitelkus teisininkų išvadas.

„Šituo atveju jeigu Lietuvos paštas pateikė savo išvadą, kad tai yra teisėta ir teisinga, aš negaliu būdamas ne teisininkas kvestionuoti, o jeigu valdybos narys, kuris yra teisininkas, peržiūri ir pasako, kad čia viskas tvarkoje, ir kitiems valdybos nariams pasako, mums belieka balsuoti, nes mes tikrai neturim abejonių“, – aiškino R.Vaštakas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos paštas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos paštas

„Aš netrukdžiau jiems dirbti, o viską, ką jie (Lietuvos pašto vadovybė – BNS) darė, turėjo daryti teisėtai ir tik teisėtai. Yra oficialūs auditai, valdyba neturi tikrinti, nei valdybos narys nei pirmininkas neprivalo tikrinti“, – pridūrė jis.

R.Vaštakas 1999 metais dirbo „Klaipėdos Smeltės“ gamybos ir technikos direktoriumi, o 2003–2007 metais – direktoriumi. Tačiau Klaipėdos uoste dirbančio verslininko A.Tumos R.Vaštakas teigė nepažįstantis, tik girdėjęs apie jį.

„Dar Klaipėdoje dirbdamas, kada „Klaipėdos Smeltei“ vadovavau, aš buvau girdėjęs apie šitą verslininką, kad jis kažkokią įmonę nedidelę nusipirko krovos, kad jis dirbo su „Lietuvos geležinkeliais“. Aš jį žinau, bet mūsų interesai nesusisiedavo niekada, ne ne, tikrai“, – kalbėjo R.Vaštakas.

Vienintelį turtą – Kauno logistikos centrą – turinčios bendrovės „Istanas“ vadovas Audrius Beliauskas, kuris yra ir A.Tumos žentas, tikino šio projekto įgyvendinimo pradžioje nedalyvavęs, todėl nenorintis nieko komentuoti, tačiau vėliau spėjo, kad konkursas turėjo būti skelbiamas.

„Aš ne iš pat pradžių dalyvavau, buvo kita direktorė, visos priešistorės tikrai nežinau, bet, mano žiniomis, buvo konkursas. Buvo panašus objektas Vilniuje planuojamas statyti ir buvo konkursas, svarstėm dalyvauti ir jame. Negaliu patvirtinti, kad buvo konkursas, manau, turėjo būti“, – BNS sakė A.Beliauskas, įmonei vadovaujantis nuo 2014 metų rugsėjo.

Tuometinė „Istano“ vadovė Julija Vaišvilienė, dabar dirbanti Klaipėdos Kruizinių laivų terminale, taip pat sakė nenorinti komentuoti sandorio su Lietuvos paštu, nes jo neprisimenanti.

„Tai labai seni reikalai. Aš labai apgailestauju, tikrai, nelabai norėčiau, dėl asmeninių reikalų, ten nebedirbu, atsimenu, kad darbo buvo labai daug, mes dalyvavom kažkokiam konkurse tikriausiai, teikėm kažkokius dokumentus. Tai buvo 2012 metai, aš turiu labai daug darbų didžiulių, ir dabar jų yra, tikrai nieko neatsimenu, o meluoti nenoriu. Tikrai neatsimenu 100 proc., ar buvo konkursas, bet tikriausiai taip, turėjo būti, praėjo 7 metai. Stengiuosi nelaikyti nereikalingos informacijos galvoje“, – BNS sakė J.Vaišvilienė.

BNS duomenimis, už maždaug 8,4 tūkst. kv. metrų Kauno logistikos centro patalpų nuomą paštas per mėnesį sumoka 68,4 tūkst. eurų (be PVM).

Nuomos kaina viršijo rinkos kainą

Pagal 2012 metų sutartį „Istanas“ įsipareigojo pastatyti, įrengti ir išnuomoti paštui 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centrą, o paštas įsipareigojo visus 15 metų mokėti 9,27 euro (be PVM) už kv. metrą administracinių patalpų ir 6,95 euro - už likusio ploto nuomą. Kaina kasmet indeksuojama, atsižvelgiant į infliaciją.

2013 metais nuomos kaina buvo padidinta iki atitinkamai 10,19 euro (be PVM) ir 7,80 euro, nes 2,4 ha sklypą reikėjo papildyti 17,6 aro ploto žeme, o jo sutvarkymui reikėjo 1,147 mln. eurų.

Viešai skelbiamais nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-haus“ duomenimis, priemiesčių ir pramonės rajonuose esančių naujų patalpų rinkos kainos 2013 metų pabaigoje svyravo nuo 3,2 iki 4,6 euro, o šių metų vasarį – nuo 3,8 iki 5,2 euro (be PVM). Nenaujo Lietuvos pašto nuomojamo Vilniaus logistikos centro patalpų (tiek administracinių, tiek sandėliavimo) nuomos kaina yra 4,8 euro.

BNS duomenimis, už maždaug 8,4 tūkst. kv. metrų Kauno logistikos centro patalpų nuomą paštas per mėnesį sumoka 68,4 tūkst. eurų (be PVM). Nuo 2013 metų lapkričio iki 2018 metų pabaigos bendrovei „Istanas“ paštas sumokėjo 4,358 mln. eurų nuomos mokesčio, o per 15 metų iš viso sumokės apie 13 mln. eurų (be PVM).

Paklaustas, ar valdybai nekilo abejonių dėl maždaug 40 proc. didesnės nei rinkoje logistikos centro nuomos kainos, buvęs Lietuvos pašto valdybos pirmininkas R.Vaštakas tikino, jog tuo metu tai buvo geriausios sąlygos paštui.

„Kada mes prašėme pateikti argumentus, argumento nė vieno tokio negirdėjome, ką jūs dabar sakote, – kaina buvo mažesnė, negu rinkoje, reikėtų medžiagą pasižiūrėt, bet tai buvo pačios geriausios sąlygos Lietuvos paštui (...). Aš turėjau informaciją, kad tai yra pats geriausias pasiūlymas, netgi geresnis nei pačioj laisvojoj ekonominėj zonoj, ir valdyba balsavo“, – tikino R.Vaštakas.

„Esu įsitikinęs 100 proc. – nieko neteisėto valdyba nė vienu sprendimu nėra padariusi“, – pridūrė jis.

BNS žiniomis, Lietuvos paštas 2017 metų rugsėjį, netrukus po to, kai buvo atleista jo vadovė Lina Minderienė, kreipėsi į „Istaną“ dėl nuomos kainos peržiūrėjimo – įmonė rėmėsi „Ober-haus“ rinkos apžvalga ir teigė, jog ši kaina gerokai viršija tokių pat patalpų nuomos rinkos kainą. Tuo metu „Istanas“ teigė, jog pašto skaičiai yra nepagrįsti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lina Minderienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lina Minderienė

Pasak Lietuvos pašto, indeksavimas gali būti taikomas ne vien infliacijos, bet ir defliacijos atveju, tačiau „Istanas“ su tuo nesutiko. Įmonės skirtingai interpretavo sutarties punktą, numatantį, kaip išvengti ekonomikos svyravimo padarinių bei išlaikyti abiejų pusių interesus.

Paklaustas, kodėl „Istanas“ nesutiko sumažinti nuomos kainos, įmonės vadovas A.Beliauskas sakė, jog tokiu atveju būtų reikėję keisti viso projekto atsiperkamumą.

„Projektai skaičiuojami, suderama kaina, atsipirkimą skaičiuoji su viena kaina, tai dabar reikėtų visą projektą keisti, visą atsiperkamumą (...). Nemanau, kad yra 40 proc. didesnė kaina nei rinkoje. Kainą įtakoja ir tai, ar tu turi paprastą sandėlį, plius ar kažkam išnuomoji, ar statai kažkam su specifiniais reikalavimais, čia galima spekuliuoti. Ta kaina yra tokia, kokia yra suderėta. Negaliu pasakyti, kokia Kaune yra rinkos kaina“, – aiškino A.Beliauskas.

Teisininkai: sutartis galėtų būti pripažinta niekine

Pasak teisininkų, vertinusių Lietuvos pašto ir „Istano“ sutartį, naujo logistikos centro nuomai, o juo labiau – statybai, turėjo būti skelbiamas viešas konkursas. Be to, anot jų, nebuvo pagrįsta, kodėl pasirinktas būtent „Istanas“, neturėjęs nei nuosavybės, nei teisių į žemės sklypą. Todėl galėtų būti keliamas klausimas dėl sutarties negaliojimo, teigia teisininkai, kurių išvadą matė BNS.

Sutartyje numatyta, kad vienašališkai ji gali būti nutraukta dėl esminio pažeidimo (kai po įspėjimo neatliekamas kapitalinis remontas, pastatas netinkamas naudoti arba nuomininkas negali juo naudotis, o nuomotojas laiku nepašalina trūkumų, pastato plotas skiriasi daugiau nei 5 proc.) ir šalių susitarimu.

Kitais atvejais ji gali būti nutraukta tik Stokholmo arbitražo sprendimu, o arbitražo teismo procesas truktų ilgai, kainuotų brangiai, be to, jo sprendimas, tikėtina, būtų nepalankus paštui.

Jei sutartis būtų nutraukta dėl Lietuvos pašto kaltės, jis mokėtų 6, 18 arba 24 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, priklausomai nuo nutraukimo laiko.

Vis dėlto teisininkai mano, kad esama prielaidų viešojo intereso gynimui, siekiant, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia bei toliau nebevykdoma. Tokį ieškinį Lietuvos teismui galėtų pateikti prokurorai.

Projektą finansavo „Kaminera“ ir „Swedbank“

Lietuvos paštas ir „Istanas“ dviejų dalių centro priėmimo-perdavimo aktus pasirašė 2014 metų spalį ir gruodį, o trečiosios – 2015 metų vasario pabaigoje.

Registrų centrui pateiktose „Istano“ finansinėse ataskaitose rašoma, jog įmonė pajamų iš nuomos pradėjo gauti 2014 metais – nuo to laiko iki 2017 metų pabaigos įmonė jų gavo 2,67 mln. eurų.

A.Beliauskas BNS nenorėjo atskleisti, kas finansavimo logistikos centro statybą: „Nežinau, ar norėčiau sakyti. Buvo paskola paimta, atsimenu, kokio dydžio, bet nenorėčiau skelbti“. Jis taip pat teigė nenorintis atskleisti, ar projektą savo lėšomis parėmė įmonės akcininkai.

Registrų centrui pateiktose ataskaitose „Istanas“ atskleidė, kad įmonei buvo suteikta iš viso 4,02 mln. eurų paskolų, iš jų 2,27 mln. eurų paskolino „Swedbank“, o likusias – su A.Tuma susijusios bendrovės „Kaminera“, „Emea rei Ltd.“ bei fiziniai asmenys.

2015 metų ataskaitoje „Istanas“ nurodė, kad įmonės pastatų – tai yra Kauno logistikos centro – vertė siekia 4,4 mln. eurų.

A.Beliauskas BNS nenorėjo atskleisti, kas finansavimo logistikos centro statybą. Jis taip pat teigė nenorintis atskleisti, ar projektą savo lėšomis parėmė įmonės akcininkai.

Pats paštas 2014 metas skelbė, kad siuntų paskirstymo centro statybos gali kainuoti 5,8-7,2 mln. eurų. 2015 metų vasarį, jį atidarant, skelbta, jog Lietuvos paštas skirs 175 tūkst. eurų rūšiavimo įrangai, o centras leis apdoroti 10 kartų daugiau siuntų.

Tuometinė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė 2014 metais teigė, jog naujas logistikos centras bus dukart didesnis nei didžiausias Lietuvos pašto siuntų paskirstymo centras ir iš esmės pakeis visą siuntų logistikos grandinę – sumažins nuvažiuojamų kilometrų skaičių ir svarbiausia – pavėlins siuntų surinkimo laiką iš pašto skyrių.

Su L.Minderienė BNS susisiekti nepavyko.

„Istanas“ susijęs su „Kamineros grupės“ akcininku A.Tuma

„Istanas“ įregistruota 2012 metų birželį, po 50 proc. jos akcijų valdo „Kamineros grupė“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „Emea rei Ltd“ (nepatvirtintais duomenimis, po 50 proc. jos akcijų valdo A.Tuma ir Kauno logistikos centro projektuotojas Tomas Kriaučiūnas).

„Kaminderos grupę“ valdo Arūnas Tuma (2017 metų gegužę valdė 26 proc.), Jolanta Tumienė (20 proc.), Rūta Tumaitė-Beliauskienė ir Laura Tumaitė (po 10 proc.) bei Šveicarijoje registruota „Seashores Holding“ (34 proc.) – nepatvirtintais duomenimis, 100 proc. pastarosios akcijų valdo A.Tuma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų