Vilniaus apygardos teismas gruodžio 23 dieną bylą nutraukė patvirtinęs taikos sutartį, rodo „Liteko“ duomenys. Tačiau nė viena šalių nekomentuoja jos turinio, nes byla nagrinėta uždaruose posėdžiuose.
Prokurorai prašė teismų nutraukti nuomos sutartį ir grąžinti paštui iki 2020 metų už nuomą sumokėtą sumą – maždaug 1,36 mln. eurų.
Generalinė prokuratūra BNS pranešė, kad teismas šių metų gegužę bylos medžiagą pripažino nevieša, todėl taikos sutartis ir visa su ja susijusi informacija yra konfidenciali ir negali būti atskleidžiama tretiesiems asmenims.
„Esant nurodytoms aplinkybėms negalime viešinti ir komentuoti nei bylos dokumentų, nei taikos sutarties sąlygų“, – BNS sakė Rita Stundienė.
Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė teigė, jog gruodį Generalinė prokuratūra, Lietuvos paštas ir „Istanas“ teisminės mediacijos keliu pasirašė taikos sutartį, pagal kurią nutraukė nuomos sutartį.
„Sprendimas atitinka komercinius bendrovės interesus. Nutraukus nuomos sutartį Lietuvos paštas galės išsinuomoti jos poreikius atitinkančias logistikos patalpas normaliomis rinkos sąlygomis. Tam artimiausiu metu bendrovė numato skelbti viešą nuomos konkursą“, – rašoma BNS atsiųstame komentare.
Pasak pašto atstovės, taikos sutarties pagrindu turės nutrūkti ir byla Stokholmo arbitraže.
Viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra 2020 metų kovą pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012 metų rugpjūtį Lietuvos pašto ir „Istano“ pasirašytą rūšiavimo ir skirstymo terminalo Kaune nuomos sutartį, taip pat 2013 metų spalį ir 2014 metų spalį pasirašytus papildomus susitarimus.
Prokuroras, be to, prašė teismo įpareigoti Lietuvos paštą grąžinti „Istanui“ pastatą, o pastarajam – grąžinti paštui 1,36 mln. eurų nuomos mokesčio permokos.
BNS 2019 metais rašė, kad Lietuvos paštas paprašė teisėsaugos ištirti, ar 2012 metais tuometinės pašto vadovybės ir „Istano“ pasirašyta sutartis, pagal kurią paštas nuomojasi specialiai jam pastatytą Kauno logistikos centrą, galėjo būti korupcinė, nes nuomotojas pasirinktas be konkurso.
Apie 16 mln. eurų (su PVM) vertės centro nuomos sutartis su fiksuota, ir, ekspertų vertinimu, kur kas didesne nei rinkoje nuomos kaina galioja iki 2030 metų.
Tuometinis Lietuvos pašto valdybos pirmininkas, buvęs susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas BNS tikino, jog centro nuomotojas buvo pasirinktas skaidriai, tuo metu buvę ir esami „Istano“ vadovai sandorį komentuoti vengė, motyvuodami prasta atmintimi.
BNS turimi dokumentai rodo, kad logistikos centro 15 metų nuomos sutartį su 2012 metų birželį įkurta įmone „Istanas“ Lietuvos paštas pasirašė be jokio konkurso, palaiminus valdybai. Pasak teisininkų, tai prieštaravo tuometiniams teisės aktams ir todėl, ginant viešąjį interesą, sutartis teismo galėtų būti pripažinta niekine.
Pagal sutartį „Istanas“ įsipareigojo pastatyti, įrengti ir išnuomoti paštui 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centrą, o paštas įsipareigojo visus 15 metų mokėti 9,27 euro (be PVM) už kv. metrą administracinių patalpų ir 6,95 euro – už likusio ploto nuomą. Kaina kasmet indeksuojama, atsižvelgiant į infliaciją.
2013 metais nuomos kaina buvo padidinta iki atitinkamai 10,19 euro (be PVM) ir 7,80 euro, nes 2,4 ha sklypą reikėjo papildyti 17,6 aro ploto žeme, o jo sutvarkymui reikėjo 1,147 mln. eurų.
BNS duomenimis, už maždaug 8,4 tūkst. kv. metrų Kauno logistikos centro patalpų nuomą paštas per mėnesį moka 68,4 tūkst. eurų (be PVM). Nuo 2013 metų lapkričio iki 2018 metų pabaigos bendrovei „Istanas“ paštas sumokėjo 4,358 mln. eurų nuomos mokesčio, o per 15 metų iš viso sumokės apie 13 mln. eurų (be PVM).
BNS žiniomis, Lietuvos paštas 2017 metų rugsėjį, netrukus po to, kai buvo atleista jo vadovė Lina Minderienė, kreipėsi į „Istaną“ dėl nuomos kainos peržiūrėjimo – įmonė rėmėsi „Ober-haus“ rinkos apžvalga ir teigė, jog ši kaina gerokai viršija tokių pat patalpų nuomos rinkos kainą. Tuo metu „Istanas“ teigė, jog pašto skaičiai yra nepagrįsti.
Pasak teisininkų, vertinusių Lietuvos pašto ir „Istano“ sutartį (jų išvadą matė BNS), naujo logistikos centro nuomai, o juo labiau – statybai, turėjo būti skelbiamas viešas konkursas.
Lietuvos paštas 2014 metas skelbė, kad siuntų paskirstymo centro statybos gali kainuoti 5,8-7,2 mln. eurų. 2015 metų vasarį, jį atidarant, skelbta, jog centras leis apdoroti 10 kartų daugiau siuntų.
Po 50 proc. „Istano“ akcijų valdo A. Tumos šeimos kontroliuojama „Kamineros grupė“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „Emea rei Ltd“.