Kaip jau rašė 15min.lt, nuo lapkričio 1-osios paštu siuntas kaip korespondencijas į užsienį siunčiantys Lietuvos gyventojai mokės keletą ar net keliasdešimt kartų daugiau, priklausomai nuo valstybės, nes Lietuvos paštas nusprendė nebeleisti daiktų siųsti kaip pašto korespondencijų.
Neregistruoti siuntiniai – drabužiai, batai ar kiti daiktai, – kurie sveria nuo 1 iki 2 kilogramų ir yra siunčiami kaip korespondencijos, pavyzdžiui, į Didžiąją Britaniją, iki šiol kainavo 13,85 Lt, o nuo lapkričio pirmosios dienos juos bus galima siųsti tik kaip siuntinius. 1 – 2 kg siuntiniai į Didžiąją Britaniją nuo lapkričio pirmosios dienos kainuos 71 litą.
Daugiausiai – beveik trisdešimt kartų – padidės lengviausių siuntinių, sveriančių iki 50 gramų, kainos. Iki šiol tokio svorio neregistruotas siuntinys, siųstas kaip korespondencija, kainavo 2,45 Lt, o dabar, kai jį bus galima siųsti tik kaip siuntinį, kaina sieks 60,92 lito.
Tokiam siuntų branginimui nepritarė Ryšių reguliavimo tarnyba. RRT nuomone, taip būtų ribojamos naudotojų teisės ir būtų neatitinkama nustatytų universaliosios pašto paslaugos tarifų. Tačiau Lietuvos paštas į kritiką neatsižvelgė ir įvedė pakeitimus.
Dėl to Seimo narys konservatorius Jurgis Razma kreipėsi susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių.
„Smulkių siuntų apmokestinimo padidinimas sukėlė vartotojų nepasitenkinimą, tačiau stebėtina, kad visą laikotarpį nuo Lietuvos pašto minėto sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo nesigirdėjo šios akcinės bendrovės valdytojo – Susisiekimo ministerijos – pozicijos. Susisiekimo ministerija, mano nuomone, turėtų aprobuoti tokius vartotojams jautrius sprendimus“, – kreipimesi pažymi J.Razma.
Seimo narys ministro klausia, ar ministerija leido didinti įkainius, ir nepaisant, koks bus atsakymas, siūlo inicijuoti minėto Lietuvos pašto sprendimo atšaukimą ar bent koregavimą.
Pranešime Lietuvos paštas nutylėjo, kad siuntinių, sveriančių iki 50 gramų, bet storesnių nei 2 centimetrai, siuntimo kaina išaugs beveik 30 kartų.
„Gal ir gali būti šiek tiek apriboti smulkiųjų paketų matmenys, bet ne taip drastiškai, kai net kiek storesnė knyga nebetenkintų nustatytų reikalavimų“, – ministrui rašo J.Razma.
Gyrėsi pigiausiomis paslaugomis
Praėjusią savaitę Lietuvos paštas platino pranešimą, kuriame gyrėsi, kad, nepaisant pakeitimų, pašto paslaugų įkainiai Lietuvoje išlieka vieni mažiausių Europoje.
Pavyzdžiui, Lietuva yra 8 vietoje pagal mažiausią kainą tarp Europos paštų operatorių pagal vidaus pirmenybines siuntas. Lyginant mažiausias kiekvieno Europos pašto operatoriaus siūlomas kainas, Lietuvoje siunčiamų iki 5 kg siuntinių kaina taip pat viena mažiausių Europoje, o pagal į užsienio šalis siunčiamų siuntinių kainas Lietuva yra antra pagal mažiausią kainą.
Nutylėjo šokiruojančias kainas
Tiesa, pranešime Lietuvos paštas nutylėjo, kad siuntinių, sveriančių iki 50 gramų, bet storesnių nei 2 centimetrai, siuntimo kaina išaugs beveik 30 kartų.
Pavyzdžiui, jei norite siųsti lengvą daiktą, tarkime, auskarus, į Airiją, ir siuntinys yra storesnis nei 2 centimetrai, tai jums kainuos beveik 51 Lt. Į Čekiją auskarus išsiųsite už 43,5 Lt, Latviją – 27,7 Lt, Maltą – 53 Lt.
Tuo metu tuos pačius auskarus išsiųsti iš Latvijos į ES šalį kainuoja 3,25 Lt, į ne ES valstybę – 4,5 Lt. Iš Estijos į ES šalį auskarus išsiųsite už 2,6 euro (9 litus), į ne ES šalį – už 3,3 euro (11,4 lito).
Iš Jungtinės Karalystės išsiųsti auskarus, priklausomai nuo šalies, kainuos nuo 1,33 iki 3 svarų (nuo 5 iki 12 litų), iš Norvegijos – į Europą – 39 kronas (15,20 lito), į kitas šalis – 58 kronas (22,60 lito), iš Airijos – už 3 eurus (10,35 lt) į bet kurią užsienio šalį.
Iš Suomijos auskarų siuntimas į ES kainuos 16,5 Lt, į kitur – 26 Lt. Iš Portugalijos tokio siuntimo siuntimas į ES šalis kainuos 12,6 Lt, į kitas šalis – 13,8 Lt.
15min.lt skaitytoja Ventė Viteikaitė, ištyrinėjusi naujuosius Lietuvos pašto įkainius, tikina, kad Lietuvos paštas, pakeitęs įkainius, tapo brangiausiu pasaulyje. Jo paslaugos dabar esą 10 kartų brangesnės nei Olandijoje, 20 kartų brangesnės nei Latvijoje, 30 kartų brangesnės nei Izraelyje.
Kai paštas tvirtina, kad jų nauja tvarka yra tarptautinė, kyla įtarimas, kad patirties greičiausiai sėmėsi nebent iš kažkokių Afrikos tautelių.
Pataria rinkti čekius
V.Viteikaitė peržiūrėjo keliasdešimt įvairių šalių pašto paslaugų kainoraščių ir nerado nei vienos šalies, kurioje įkainiai siektų lietuviškus.
„Paštas kaltina, neva klientai siųsdami siuntas sukčiaudavo. Nežinau, kaip tai įmanoma, nes išsiųsti siuntą buvo galima tik prie langelio, pašto darbuotoja prieš priimdama ją apžiūrėdavo ir pasverdavo, taigi jeigu koks nors siuntinys buvo išsiųstas kaip korespondencinė siunta, tai galėjo atsitikti tik dėl pašto darbuotojų neatidumo, o ne dėl klientų sukčiavimo“, – piktinosi V.Viteikaitė.
15min.lt skaitytojos nuomone, Lietuvos paštas skleidžia klaidinančią informaciją, jog kitose šalyse nėra teikiama smulkiųjų paketų siuntimo paslauga.
„Visos Europos šalys ją turi. Žiniasklaidoje paminėtos Latvija, Estija, Vokietija, Anglija – visos turi smulkiuosius paketus: Latvijoje jie vadinami banderolėmis, Estijoje – maksi laiškais, Vokietijoje ir Anglijoje – mažaisiais paketais. Kai paštas tvirtina, kad jų nauja tvarka yra tarptautinė, kyla įtarimas, kad patirties greičiausiai sėmėsi nebent iš kažkokių Afrikos tautelių. Visos Pasaulinę pašto konvenciją pasirašiusios šalys šią paslaugą teikia, ji yra laikoma universaliąja ir negali būti panaikinta“, – teigia V.Viteikaitė.
Ji pataria siuntinius siunčiantiems žmones išsaugoti čekius, nes Lietuvos paštas, jei bus nuspręsta, jog įkainiai buvo padidinti neteisėtai, privalės grąžinti permokas.
