„Girdėjome tik gandus, kad mūsų rajone uždarys keletą pašto skyrių, tačiau oficialiai niekas mums nepranešė. Sakė, bus susitikimas su seniūnais, tada ir bus pasakyta“, – 15min teigė Anykščių rajono Debeikių seniūnas Alvydas Simonavičius. Vietos spauda rašė, kad vien tik Anykščių rajone bus uždaryti 8 pašto skyriai.
Leliūnų kaimo, Utenos rajone, seniūnė Lina Petronienė jau informuota, kad kaime nebeliks pašto skyriaus. „Tokia gyvenimo realybė, žmonių kaime mažėja. Todėl suprantama“, – 15min sakė seniūnė. Ji teigė, kad Leliūnų gyventojai kol kas šios naujienos nežino, tačiau jei Ateities laiškininkų projektas bus sėkmingas, pašto uždarymas neturėtų labai paveikti žmonių.
„Pašto skyriai uždaryti ir kaimyniniuose kaimuose. Tad mes kaip ir apsipratome su mintimi, kad ir čia bus uždaryta. O jei paštininkę bus galima išsikviesti į namus nemokamai, tai gera išeitis“, – teigė seniūnė.
Lemia ištuštėję kaimai
2010 metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tuometiniam susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui pareiškė, kad pašto skyriai kaimuose neturi būti uždaromi. Valstybei priklausantis Lietuvos paštas ir vis besikeičiantys ministrai bei vadovai laikėsi šio žodžio – tyliai užsidarydavo tik vienas kitas skyrius. Tačiau viskas pasikeitė 2017 metais. Paštui keliamas uždavinys surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tad šiam tenka dar labiau taupyti. O to pasekmė – masinis patalpų atsisakymas kaime.
Lietuvos paštas neslepia, kad pokyčius diktuoja demografinė situacija kaime. „Dėl minimalaus klientų srauto iki šiol paštas dirbdavo ir klientus aptarnaudavo vos po 2–3 valandas per dieną“, – pastebi Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Pasak jos, pašto paslaugos turi tapti prieinamesnės kaimų gyventojams. „Siekiant, kad bendrovė šalies regionuose, ypač kaimiškose vietovėse, kur itin sparčiai prastėja demografinė situacija (dėl to mažėja klientų srautai ir suteikiamų pašto paslaugų apimtys), dirbtų efektyviai ir veiksmingai, ir, svarbiausia, pateisintų klientų poreikius“, – skelbia Lietuvos pašto tinklo direktorė.
Lietuvos paštas nemini, kad skyriai ir filialai bus uždaryti, tačiau paštininkai bus iškviečiami iš namų. Užsimenama, kad su darbuotojais bus kalbama. Šiuo metu Lietuvos pašte dirba 5677 žmonės, ir tai yra viena didžiausių Lietuvos bendrovių pagal darbuotojų skaičių.
Paštas atskleidė, kad dabartiniai kaimuose dirbantys paštininkai galės tapti ateities laiškininkais.
„Šiuo metu kalbamės su darbuotojais, vertiname jų galimybes, pasiryžimą ir norą dirbti pagal naująjį „Ateities laiškininko“ modelį, todėl kol kas dar negalime tiksliai skaičiais įvardinti, kaip keistis Lietuvos pašto kolektyvo sudėtis“, – teigė I.Dundulienė.
Paštininkai ir taip priversti lankytis namuose
Taip pat skelbiama, kad pirmieji Ateities laiškininkai į kaimiškųjų vietovių gyventojų duris pasibels jau pavasarį. Lietuvos paštas pastebi, kad „kaimuose esama nemažai žmonių, kuriems dėl ligos ar esant vyresnio amžiaus sunku patiems, neprašant artimųjų ar kaimynų pagalbos, pasiekti artimiausią pašto skyrių. Todėl esą kaimo gyventojams yra būtinos tokios paslaugos.
„Pavyzdžiui, šiuo metu net 7 iš 10 kaimo paštuose gaunamų įmokų už įvairius mokesčius yra sumokamos laiškininkams, kai šie pristatydami pašto siuntą lankosi gyventojo namuose. Skaičiuojama, kad 74 proc. spaudos leidinių prenumeratos užsakymų priimami irgi laiškininkų, o 65 proc. įvairių namų apyvokos prekių, kurių galima įsigyti paštuose, yra parduodamos gyventojų namuose“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
Iškvietimas nieko nekainuos
Ateities laiškininkai atsiras ten, kur dėl minimalaus klientų srauto iki šiol paštas dirbdavo ir klientus aptarnaudavo vos po 2–3 valandas per dieną.
Žadama, kad Ateities laiškininkai padės išsiųsti laišką ar siuntinį, susimokėti mokesčius, užsisakyti spaudos leidinio prenumeratą ar įsigyti įprastai pašte parduodamų prekių. Laiškininko iškvietimas į namus gyventojams nieko nekainuos.
Kaimiškose vietovėse diegiamos „Ateities laiškininko“ koncepcijos investicijos sieks daugiau nei 1 mln. Eur. Mobilūs laiškininkai yra užsienyje pasiteisinusi praktika.
