Nepaisant mažesnių pelno rezultatų, įmonės bendrosios pajamos 2020 m. buvo rekordinės ir siekė 112,1 mln. eurų. Tai – 10,8 proc. metinis augimas. 74,1 proc. šios sumos sudarė pašto paslaugos. Papildomai beveik 12 mln. eurų pajamų Lietuvos paštas gavo iš kitų netipinių veiklų bei turto pardavimo. Gerus pajamų rodiklis lėmė ir ženkliai išaugusios pajamos iš paštomatų veiklos – per metus šis rodiklis padidėjo 145 proc.
Investicijos taip pat buvo rekordinės ir siekė beveik 18 mln. eurų, daugiausiai atsiėjo naujasis pašto Logistikos centras Vilniuje.
Bendras per Lietuvos paštą siunčiamų daiktų kiekis mažėjo, taip pat mažėjo ir siunčiamų laiškų kiekis. Vis dėlto, per paštomatų paslaugą „LP Express“ siunčiamų siuntinių kiekis smarkiai paaugo.
Nors kiti sektoriaus žaidėjai fiksavo siunčiamų siuntų didėjimą, Lietuvos pašte šis rodiklis buvo mažesnis nei pernai. Įmonės atstovai tai aiškina sumažėjusiu srautu iš užsienio. Lietuvoje siuntinių skaičius metų pradžioje gerokai paaugo, tačiau karantinas sumažino siuntinių iš kitų šalių srautą.
„Tradicinėje pašto paslaugų dalyje fiksavome didelį kritimą – dėl tarptautinių logistikos grandinių sutrikimų pirmojoje metų pusėje drastiškai sumažėjo iš užsienio gaunamų siuntų kiekis. Nors antroje metų dalyje jis atsistatė, o metų pabaigoje pasiekė rekordinius skaičius, bendras metinis importo siuntų kiekis pernai sumažėjo beveik trečdaliu. Taip pat toliau mažėjo ir laiškų kiekiai – jie krito beveik penktadaliu“, – sakė A.Sungailienė.
Prognozuodama šių metų rezultatus, A.Sungailienė išliko atsargi. Nuo šių metų liepos 1 d. bus panaikinta PVM lengvata smulkioms siuntoms, todėl Lietuvos pašto vadovė prognozuoja, kad tai lems sumenkusį smulkių siuntų kiekį. Atsižveldami į tai bent jau pusmečio pradžioje didelio augimo Lietuvos pašto atstovai neplanuoja.
A.Sungailienė: vėluojančių siuntinių krizė truko iki mėnesio
Vasario ir kovo mėnesį prasidėję vėlavimai dėl automatizacijos sprendimų, A.Sungailienės teigimu, jau senokai stabilizuoti.
„Jau kuris laikas turime stabilią situaciją ir turime per naktį apsisukančias siuntas, neturime savo sistemoje užsilaikančių siuntų. Noriu pastebėti, kad išmanaus skirstymo programoje turime dalį siuntų, kurios dėl informacijos ant jų kartais nukreipiamos ne ten, kur turėtų būti nukreiptos, nes sistema neteisingai interpretuoja“, – sakė vadovė.
Ji pridūrė, kad tokie atvejai yra vienetiniai.
Pavasarį susiklosčiusi situacija atkreipė ir Susisiekimo ministerijos dėmesį, tačiau dėl krizės valdymo keisti Lietuvos pašto valdymo struktūros ar valdybos narių, jos žiniomis, nesirengiama, sakė A.Sungailienė. Įmonė šiuo metu ieško vieno naujo valdybos nario.
„Mes turėjome intensyvias diskusijas, kad labai svarbu suvaldyti situaciją po trumpų trikdžių, kurie truko iki mėnesio“, – pokalbius su Susisiekimo ministerijos atstovais apibūdino ji.
Naujoji sistema taip pat pakeitė ir siuntinių logistiką – klientai pastebi, kad jų siuntos turi pirmiausia keliauti į Vilniuje esantį centrą ir tik tada atkeliauja gavėjui. Tokia pat tvarka taikoma net ir tuomet, kai atstumas tarp siuntėjo ir gavėjo yra nedidelis.
Paklausta apie tokios grandinės poveikį aplinkai, A.Sungailienė sakė, kad naujasis įstaigos sprendimas leidžia veiklą vykdyti tvariau nei anksčiau.
„Centralizuoto skirstymos sprendimai sumažino maršrutų skaičių. Vietoj to, kad siuntos važinėtų į 10 skirtingų taškų ir iš jų turėtų dar daugiau skirtingų maršrutų, mes jas suvežame į vieną tašką. Mes kiekvieną dieną važiuojame visais maršrutais, sustojame prie kiekvienos geltonosios pašto dėžutės ir važiuojame į kiekvieną pašto skyrių. Ekologijos prasme mes sumažinome nuvažiuojamą kilometražą“, – teigė Lietuvos pašto vadovė.
Sprendimas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų – iki rudens
Lietuvos paštui dėl politinio pasipriešinimo pavykus parduoti tik vieną iš planuotų trijų Lietuvos didmiesčių centrinių paštų, Kauno ir Klaipėdos paštai kol kas stovi tušti ir be konkrečios vizijos. Nors Kaune čia buvo įrengtas vakcinacijos centras, ilgalaikis sprendimas dėl miesto centre esančio pastato kol kas nepriimtas.
A.Sungailienė pažymėjo, kad pastatų ateitis priklauso ne nuo Lietuvos pašto, tačiau teigė, kad Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų įveiklinimo sprendimai turėtų būti priimti iki rudens.
Ji taip pat pridūrė, kad panašūs perkėlimo procesai vyks ir kituose Lietuvos miestuose. „Plotai, reikalingi mūsų tipo paslaugoms teikti nėra tokie dideli. Mes labai sistemiškai ir nuosekliai ieškome sprendimų, kad mūsų pašto paslaugos būtų teikiamos klientams patogiose patalpose, jos būtų pritaikytos ir neįgaliesiems, ir be abejo, mūsų darbuotojams. 2020 metais šiek tiek buvome primažinę šį tempą dėl neužtikrintumo pandemijos atveju“, – sakė A.Sungailienė.
Pašto vadovė pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos paštas tęsia judėjimą iš didelių, senų pastatų į klientams pritaikytus pastatus. „Tas judesys vyksta pastoviai. Pernai buvo pilnai pagal naują koncepciją atnaujinti devyni pašto skyriai, bendrai atnaujinta apie 20 skyrių. Ir 2021 metais planuojama atnaujinti panašų kiekį pašto skyrių“, – teigė vadovė.
