Tai, kad buvo toks susitikimas, 15min patvirtino prezidento atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.
Kalbėjo apie paštų išsaugojimą
„Taip, praėjusią savaitę „Lietuvos pašto“ vadovė buvo susitikusi su keliais Prezidento patarėjais“, – 15min teigė A.Bubnelis.
Pašto vadovė susitikime dalyvavo kartu su susisiekimo viceministru Gyčiu Mažeika.
Pasak A.Bubnelio, susitikimo tema buvo istorinių pašto pastatų išsaugojimas. „Prezidento patarėjai domėjosi istorinių pašto pastatų išsaugojimu, todėl susitikime dalyvavo patarėjai iš Švietimo, mokslo ir kultūros grupės. Taip pat Aplinkos ir infrastruktūros grupės, kuri kuruoja infrastruktūros įmonių sritį“, – pridūrė atstovas.
Jau anksčiau skelbta apie Lietuvos pašto sprendimą parduoti centrinių paštų istorinius pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kritikos. Jis suabejojo pašto vadovų kompetencija.
15min žiniomis, susitikime buvo kalbėta ir apie istorinių pastatų pardavimą, dėl kurių jau yra apsisprendęs Lietuvos paštas.
Valstybei priklausančios bendrovės vadovė A.Sungailienė ne kartą viešai yra išsakiusi nuomonę, kad pastatai turi būti parduoti, nes jų išlaikymas kainuoja brangiai, jie stovi tušti, o paštui reikia veikti efektyviai.
Po susitikimo – paleista valdyba
Praėjus vos porai dienų po susitikimo prezidentūroje, Susisiekimo ministerija paskelbė atšaukianti Lietuvos pašto valdybą, nes naujos reikia „dėl didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarkas“.
Ar prezidentūra spaudė Lietuvos pašto vadovę atšaukti sprendimą parduoti centrinių paštų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje?
„Prezidentūrai rūpėjo pastatų likimas, komanda domėjosi, kas ketinama su jais daryti“, – paaiškino A.Bubnelis, kuris paneigė, kad prezidentūra galėjo kaip nors paveikti Lietuvos pašto vadovę.
Pati pašto vadovė susitikimo nusprendė nekomentuoti.
Susitikime – ir Jaroslavas Neverovičius
Beje, susitikime taip pat dalyvavo ir Vyriausiasis prezidento patarėjas, prezidentūroje suburtos Aplinkosaugos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius. Į jo kuruojamą sritį patenka ir valstybinių bendrovių reformos, strateginių objektų pardavimas.
Jis yra anksčiau buvęs Lenkų rinkimų akcijos deleguotas ministras Vyriausybėje, kaip ir dabartinis susisiekimo ministras J.Narkevičius.
Prezidentūra neigia, kad tai gali būti susiję su pašto pastatų išsaugojimu.
J.Narkevičius: valdyba dirbo puikiai
Ketvirtadienį Seimo Ekonomikos komitete ministras Seimo nariams J.Narkevičius aiškinosi, kodėl buvo paleista Lietuvos pašto valdyba.
Jis miglotai kalbėjo apie priežastis, sakė, kad valdybai neturi jokių priekaištų.
„Motyvai – siekiame glaudesnio bendradarbiavimo ir visuomenės įsiklausymo“, – kartojo pranešimo spaudai tekstą ministras.
Galiausiai jis pripažino, kad „savininko – valstybės – interesas ne iki galo užtikrinamas“ ir paaiškino, kad turi omenyje centrinių paštų pardavimą, mobilaus paštininko paslaugą.
„Kas jūsų paprašė tą daryti?“, – tiesiai šviesiai ministro klausė Seimo nariai. „Jūs nepatikėsite – niekas manęs to neprašė“, – dievagojosi ministras.
Ar senoji valdyba sutiko likti darbe iki Naujųjų? „Mano žiniomis, sutiko, bet raštiško sutikimo neturiu“, – sakė ministras.
Pasak jo, dabar vykdoma naujų valdybos narių atranka – ne mažiau kaip pusė narių turės būti nepriklausoma. Ministras sakė, kad naujų narių atranka gali užimti keturis mėnesius.
Valdybos nariai profesionaliai vykdė savo pareigas ir misijas, pažymėjo ministras. „Tačiau reikia papildyti misijas“, – pridūrė jis, bet nepatikslino, kokias. Ministras neplanuoja atšaukti savo sprendimo.
Laukia geležinkelio eilė?
Seimo nariai tiesiai klausė ministro – ar tiesa, kad toks pat likimas laukia ir kitų valstybės bendrovių – „Kelių priežiūros“ ir „Lietuvos geležinkelių“.
Seimo nariai sako girdėję, kad jau yra parengtas įsakymas atleisti šių įmonių valdybas. Kaip žinia, atleidus valdybą, gali būti atleisti ir įmonės vadovai.
„Vyksta vidinis procesas, situacijos vertinimas ir analizavimas, ir tai yra viena iš proceso dalių. Informacijos nei patvirtinu, nei paneigiu“, – sakė J.Narkevičius.
Jis pridūrė, kad „dirbama ties naujais lūkesčiais“, todėl esą ir reikėjo naujos valdybos.
