Iš viso Lietuvos paštu per I-ąjį šių metų pusmetį keliavo daugiau kaip 16 mln. siuntinių – jų skaičius augo net 35 proc. Laiškų skaičiai toliau traukėsi – lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jie buvo 4 proc. mažesni.
„Šiemet įvykdėme du iš esmės Lietuvos pašto veiklą pakeitusius projektus. Pirmasis – išmanus skirstymas, kurį įgyvendinome ekstremaliomis sąlygomis pandemijos metu, fiksuojant rekordinius siuntų srautus. Tačiau šis perėjimas buvo būtinas tam, kad pasiruoštume kitam svarbiam pokyčiui – PVM lengvatos panaikinimui Europos Sąjungoje mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.
Jos teigimu, pandemija labai paspartino tendencijas, kurioms Lietuvos paštas palaipsniui ruošėsi pastaraisiais metais – tradicinių pašto paslaugų (kaip laiškų siuntimas) paklausos mažėjimą, el. komercijos plėtrą ir su tuo susijusių siuntų augimą. „Tradicinis pašto modelis iš esmės turi keistis ir prisitaikyti prie naujosios realybės, kuri ateina greičiau, nei buvo galima prognozuoti. Tam, kad paštas būtų modernus, konkurencingas, atitiktų klientų lūkesčius ir neštų vertę valstybei, jis turi būti efektyvus, privalo nebijoti keistis“, – teigia įmonės vadovė.
Anot jos, šalia minėtų ilgalaikių strateginių projektų, organizacija šiemet taip pat tęsė kitas su įmonės infrastruktūros bei paslaugų modernizacija susijusias iniciatyvas: plėtė paštomatų tinklą, stiprino kurjerines paslaugas, gerino darbo sąlygas darbuotojams (vidutinis atlygis pirmąjį pusmetį augo 7 proc.), suteikė jiems patogesnes, modernesnes darbo priemones.
Lietuvos pašto vadovė sakė, kad bendrovė pasiruošusi prieš didžiąsias metų šventes didėsiančiam siuntų skaičiui, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad žinia apie naująją siuntų deklaravimo tvarką pasiekė dar ne visus gyventojus.
A.Sungailienė prognozuoja, kad dėl įsigaliojusios PVM lengvatos panaikinimo siuntoms iš trečiųjų šalių ir ypač dėl pasikeitusių dovanų siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklių, gali kilti didesnis klientų nepasitenkinimas. Tokias dovanas jiems reikės papildomai deklaruoti ir mokėti administracinius mokesčius, kurie Lietuvos pašte siekia 2 iki 3 eurų.
Bendrovė kalėdiniam periodui teigia pradėjusi ruoštis kur kas anksčiau nei įprastai – dar vasarą.
Mažėjančios tradicinių pašto paslaugų apimtys ir pandemijos paskatintas el. komercijos šuolis
Kaip pastebi A.Sungailienė, pašto veikla iš esmės pasikeitė pandemijos metu. Toliau matomas tradicinių pašto paslaugų – siunčiamų laiškų – mažėjimas, sparčiai auga pandemijos paskatinti el. komercijos siuntinių skaičiai.
Bendras šalies viduje siųstų, taip pat iš užsienio keliavusių siuntinių skaičius pirmąjį pusmetį siekė 16 mln. ir augo 35 proc. Šalies viduje paštomatais, kurjeriais ir paštais siųstų siuntinių skaičius išaugo 47 proc., o paštomatinių ir kurjerinių (LP EXPRESS) siuntinių skaičius didėjo net 70 proc. ir pasiekė 4,4 mln. „Šiame konkurencingame ir sparčiai augančiame segmente Lietuvos paštas augo kartu su rinka. Toliau sparčiai plėtėme savo paštomatų tinklą, o iki 2025 m. užsibrėžėme tikslą turimų paštomatų skaičių padidinti du kartus”, – pažymi A. Sungailienė.
Siuntų iš užsienio dalis per šį laikotarpį augo 38 proc. ir siekė 8,5 mln. Metų pradžioje fiksuoti rekordiniai siuntų iš užsienio skaičiai krito įsigaliojus PVM lengvatos panaikinimui mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių. Eksportuojamų siuntinių segmentas traukėsi 7 proc.
Tradicinio pašto paslaugų – siunčiamų laiškų segmento – apimtys toliau traukėsi. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jos mažėjo 4 proc. ir siekė 12 mln. laiškų. Tokios tendencijos fiksuojamos jau daugiau negu 3 metus.
Pardavimų pajamos augo, tačiau neigiamos įtakos rezultatams turėjo išaugusios sąnaudos
Lietuvos pašto pardavimų pajamų didžiąją dalį 2021 m. I-ąjį pusmetį sudarė pajamos iš pašto paslaugų (t. y. pajamos iš laiškų ir siuntinių) – jos siekė 41,4 mln. eurų ir buvo beveik ketvirtadaliu (23,3 proc.) didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Labiausiai prie augimo prisidėjo daugiau nei 58 proc. didėjusios pajamos iš paštomatinės ir kurjerinės LP EXPRESS siuntinių pristatymo veiklos. Tuo pačiu metu pajamos iš laiškų siuntimo krito 17 proc.
Taip pat panašia apimtimi – 25,6 proc. – augo pajamos iš mažmeninės prekybos (pašto skyriuose, per mobiliuosius laiškininkus), kurios sudarė 2,6 mln. eurų. Finansinių paslaugų pajamų mažėjimui (-13,3 proc.) įtakos daugiausiai turėjo kritusios pajamos iš finansinio tarpininkavimo paslaugų. Gyventojai karantino metu daugiau paslaugų įprato įsigyti internetu.
Lietuvos pašto sąnaudos pirmąjį pusmetį sudarė 56,7 mln. eurų ir išaugo 14,1 proc. Didžiausią jų dalį – 41 proc. – sudarė su darbuotojais susijusios sąnaudos. Dar 28 proc. veiklos sąnaudų sudarė tarptautinio pašto vežimo ir atsiskaitymų su užsienio šalių paštais sąnaudos. Dėl įsigaliojusių pokyčių tarptautiniu mastu jos pirmąjį pusmetį išaugo net 57 proc. Taip pat įtakos sąnaudų augimui trumpuoju laikotarpiu turėjo įgyvendinta išmaniojo skirstymo programa.
Bendrovės pelnas per pirmuosius šešis 2021 m. mėnesius siekė 1,2 mln. eurų (praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu pelnas buvo neigiamas ir siekė -0,8 mln.). Didžiausią teigiamą įtaką pelningumui darė sėkmingai augusi paštomatinių ir kurjerinių paslaugų LP EXPRESS veikla ir pajamos, gautos iš netiesioginės veiklos (pvz., nekilnojamojo turto pardavimo), tačiau tradicinės Lietuvos pašto paslaugos buvo nuostolingos (-1,6 mln. eurų). „Pašto veiklos specifika lemia tai, kad pirmąjį pusmetį paprastai gaunama mažiau pajamų. Tačiau šiemet pusmečio veiklos rezultatams papildomos įtakos turėjo stipriai išaugusios sąnaudos, kurių neatsvėrė sėkmingai augusi paštomatinių ir kurjerinių paslaugų LP EXPRESS veikla. Tai dar vienas signalas apie būtinybę tęsti Lietuvos pašto veiklos efektyvumo didinimą“, – pastebi A. Sungailienė.
