Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos slaugytojų „eksporto“ į Skandinaviją problemos pasiekė ir Seimą

15min aprašytas Lietuvos slaugytojų „eksporto“ į Skandinaviją mechanizmas pasiekė ir Seimą. Gruodžio viduryje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuojamoje konferencijoje apie darbo rinką nuspręsta iškelti komandiruojamų darbuotojų ir „Orange“ verslo modelio problemą.
„Orange“ verslas
„Orange“ verslas / Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija

Norvego Nilso Paulseno netiesiogiai valdyta bendrovė Lietuvoje „Orange Group Baltic“ nuo 2008 metų Norvegijoje darbino slaugytojas iš Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos. Vėliau, nuo 2013 metų, pradėta slaugytojas darbinti ir Švedijoje. Dabar slaugytojos dirba to paties norvego netiesiogiai valdomose kitose įmonėse mūsų šalyje – „Orange Helse“ ir „Orange Personal“ filialuose Lietuvoje. Pati verslo grupė skelbia, kad iš viso įdarbino daugiau negu 1 200 slaugytojų iš keturių valstybių.

Tačiau 15min savo tyrime atskleidė, kad darbas Skandinavijoje ne visoms Lietuvos slaugytojoms buvo saldus, lietuvės susidūrė su nepavydėtinomis gyvenimo sąlygomis ir griežtais įsipareigojimais. Gyvenimas mažuose kambarėliuose, stresas ir psichologinis spaudimas, įsipareigojimas dvejus metus neišeiti iš įmonės ir gresiančios skausmingos finansinės sankcijos, draudimas kalbėti apie darbo sąlygas su kitais – visa tai ir dar daugiau tapo kai kurių Lietuvos slaugytojų realybe Skandinavijoje.

Ši verslo grupė pasitelkė schemą, kuri neretai naudojama įvairiose šalyse įdarbinant lietuvius, – siųsti juos į komandiruotes. Nors realiai lietuviai dirba užsienyje, oficialiai jie yra įdarbinami Lietuvoje. „Orange Group Baltic“ ir kitos grupės įmonės nebuvo ir nėra tarpininkai ar įdarbinimo agentūros, kurios tik suranda lietuviui darbą Skandinavijoje. Lietuvoje veikiančios bendrovės yra nuolatinis slaugytojų darbdavys. Šiuo atveju oficialiai Norvegijoje ar Švedijoje praleistas laikas laikomas tik slaugytojų komandiruotėmis.

Tai reiškia, kad lietuvaičių gautas atlyginimas buvo sudarytas iš dviejų dalių: darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes. Bent keliais 15min nagrinėtais atvejais būtent dienpinigiai sudarydavo didelę dalį slaugytojų algos, o nuo jų buvo galima nemokėti mokesčių.

Toks darbo užmokesčio mokėjimas dienpinigiais gali pakenkti darbuotojui ateityje, nes būsimos socialinės garantijos: pensijos, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokos priklauso nuo sumokėtų mokesčių. Tačiau tai nėra tik vienos įmonės problema – komandiruočių principu užsienyje dirbančių lietuvių gali būti dešimtys tūkstančių.

Apie problemą bus kalbama Seime

Verslo mechanizmas, kai realiai užsienyje dirbantys lietuviai iš tiesų yra įdarbinami Lietuvoje ir oficialiai tik komandiruojami į kitas šalis, pagal dabar galiojančius įstatymus yra visiškai teisėtas. Norint užkirsti kelią šiai schemai, reikėtų pokyčių teisės aktuose.

Apie komandiruojamų darbuotojų problemas bei „Orange“ verslo mechanizmą gruodžio viduryje bus kalbama Seime, tai 15min patvirtino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas. Jo teigimu, komitetas tam jau pritarė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Tomas Tomilinas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Tomas Tomilinas

Parlamentaras teigė, kad gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyks Norvegijos miesto Bergeno profsąjungos vadovė Sara Bell, taip pat į Seimą bus pakviesti „Orange“ įmonės bei Norvegijos ambasados atstovai. T.Tomilino teigimu, taip pat dėl šio klausimo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete sausio mėnesį galėtų vykti klausymai.

„Gruodžio 15 dieną mes darome renginį, kaip tik bus Seime rengiama mūsų komiteto konferencija apie darbo rinką. Mes kalbėsime apie šitą atvejį ir pavyzdį to, kaip veikia tarptautiniu mastu darbo rinka ir kokios yra to veikimo peripetijos. Komitetas tam pritarė“, – sakė T.Tomilinas.

Ką išgyveno „Orange“ įmonėje dirbusios slaugytojos ir kaip jos jautėsi, galite pamatyti 15min sukurtame dokumentiniame filme „NorVergija“.

VIDEO: Dokumentinis filmas „NorVergija“: skandinaviškos lietuvių svajonės dužo į šipulius

Plačiau, apie schemas ir sutartis, kurias naudojo verslininkai, skaitykite šiame tekste: „NorVergija“: kaip Skandinavijoje dužo lietuvių svajos – keli parašai ir kelio atgal nebėra. Ši verslo grupė atsidūrė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje, o Norvegijoje bendrovei jau buvo išskaičiuoti papildomi nesumokėti mokesčiai. Išsamiau apie tai rasite tekste: Pričiuptas lietuvių slaugytojų „eksporto“ į Skandinaviją verslas: nusukti didžiuliai pinigai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs