Startuoliai norėtų didesnės valdžios paramos, esą startuolių verslai – ateities ekonomikos variklis. Ekonomistai atsargūs – valstybė neturėtų stačia galva kišti pinigų į verslus, kurių ateitis ne visada aiški.
Nors netrūksta jaunojo verslo arba startuolių pavydžių, kai sukuriami produktai palengvina vartotojų gyvenimą, kol kas tik pavieniai startuoliai sulaukia užsienio investuotojų pripažinimo ir paramos. Vienas ryškiausių šių metų startuolių – neurodiagnostinės įrangos įmonė „Vittamed“, į kurią Jungtinių Valstijų fondas investavo 10 mln. dolerių.
Dar didesni pinigai atkeliavo iš Vokietijos. Leidybos magnatas Hubertas Burda kartu su dviem rizikos kapitalo fondais investavo beveik 25 mln. eurų į lietuvių startuolį „Vinted“. Nenaujus drabužius ir aksesuarus vartotojams 8-iose pasaulio šalyse padedanti parduoti interneto parduotuvė jau kitąmet tikisi būti pelninga.
„Investicija jau veikia mūsų verslą, dėl ko mes dabar aktyviai dirbame ir plečiame komandą, tai yra visa globali plėtra ir mes dairomės į naujas rinkas. Nuo kitų metų pradžios pradėsime aktyvią plėtrą atidarinėjant naujas rinkas“, – pasakoja pirmasis „Vinted“ investuotojas, vykdomasis direktorius Mantas Mikuckas.
Startuolių veiklą Lietuvoje stebintieji teigia, kad nors labiausiai startuoliams trūksta įdirbio ir veržlumo, investicijų vis dėlto pritraukė apie 70 lietuviškų startuolių.
„Lietuva išsiskiria dėl verslo pradžios kriterijų, IT kompanijos vertina mūsų rinką – turime gerą IT infrastruktūrą, išsilavinusią darbo jėgą, išsiskiriame aukštuoju išsilavinimu, kalbų mokėjimu“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovas Lukas Savickas.
„Vinted“ per artimiausius kelerius metus žada rinkoms pasiūlyti viešą akcijų platinimą vertybinių popierių biržose Londone arba Niujorke. Vis dėlto Lietuvoje startuolis pasigenda valstybės politikos dėmesio jų verslui.
Ekonomistų pastebėjimu, Lietuvos mokestinė aplinka per daug nekenkia startuoliams, netrūksta ir pinigų idėjoms, tačiau būtent pastarųjų labiausiai ir pasigendama.
„Jei valstybė susiorientuos į startuolius, tai reiškia, kad ji priims milžinišką riziką. Didžioji dalis tų verslų nepavyks ir didžioji dauguma pinigų bus sudeginta bereikalingai, todėl valstybės finansuose turbūt irgi negalime pasakyti, kad reikia mestis į startuolius ir tik juos finansuoti, toks projektas tikrai nepavyktų“, – teigia Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 rizikos kapitalo fondai, kurie investuoja ne tik į pradedančiuosius verslus, bet ir į jau veikiančių bendrovių plėtrą. Iki metų pabaigos planuojama investicijos pasieks 100 mln. eurų.
