Kartais rangovai Lietuvoje jaučiasi tarsi baudžiauninkai, vergai, nes vyrauja požiūris, kad užsakovas yra viršininkas, o rangovas – „paprašaika“, kalbėta Kaune vykusiame Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo ir vienos didžiausių statybų įmonių Lietuvoje – „Žilinskis ir co“, vadovo Žilvino Žilinskio susitikime.
Užsienio rinkose požiūris esą visai kitoks – užsakovai ir rangovai laikomi partneriais.
„Viskas čia rangovo rizika pas mus, kaip besikeistų situacija. Statybų sektoriuje nėra nei karantino, nei karo“, – ironizavo vienas statybų sektoriaus atstovas.
Kainos nekris – reikia kelti atlygį
Kaip 15min teigė LSA prezidentas D.Gedvilas, neseniai jam teko bendrauti su tais, kurie Lietuvos energetikams tiekia žaliavas – biokurą, dujas, suskystintas dujas. Tiekėjams patinka vyraujančios aukštos kainos, prie jų greitai priprantama, tad kaži, ar kas sutiks greitu metu jas nuleisti.
„Kad mūsų piliečiai galėtų įpirkti šildymo, elektros tiekimo paslaugą, reikia rinktis kitą kelią – kelti atlyginimus. Tikėtis, kad kas gerokai atpigs, nebereikia. Visiems būtina nusiteikti, kad atlygis už darbą turi augti. Taip, verslui bus iššūkis, nes specialistams reikės mokėti daugiau. Tikėtina, brangs ir paslaugos“, – mano D.Gedvilas.
Kadangi energetiniai ištekliai brangūs, o statybų pramonė tam itin imli (pvz., norint pagaminti Lietuvoje populiarų grūdintą stiklą, reikia sunaudoti daug elektros; taip pat yra ir su cementu ar mineralinės vatos gamyba), statybinių medžiagų kainos taip pat išsilaikys aukštame lygyje.
Jei užsakovai, anot D.Gedvilo, yra susiprojektavę statinį, kurio statybų kaina šiuo metu nebeatitinka realybės, rangovai tiesiog nebedalyvauja konkursuose. Kyla problemos su projektais, kurie jau yra pradėti.
„Skandinavijos užsakovai supranta situaciją, neužsiima biurokratija, priima sprendimus greitai, operatyviai. Pabrangimas ten nėra toks skausmingas, nes rangovas jaučiasi saugiai, komfortiškai. Teisinio saugumo jausmas tose rinkose yra didesnis nei Lietuvoje.
Tiesa, kalbos dėl kainų perindeksavimo pasistūmėjo ir pas mus. Kažkada skelbėme akciją, kad stabdome pusdieniui statybas. Iš pradžių buvo apie 180 objektų, tuomet sumažėjo iki 85. Vėliau dėl indeksavimo įstrigę buvo 18 objektų, kurių finansavimas – itin komplikuotas. Indeksavimas nereiškia tai, kad ką rangovas pateikė, taip ir bus. Užsakovas labai stipriai mažina kainą, ne visa apimtimi indeksuoja. Kartais rangovas svarsto, ar bylinėtis, aiškintis su užsakovu, ar negaišti laiko ir priimti pasiūlymą su kiek sutinka indeksuoti. Per ginčus galima išleisti dar daugiau“, – situaciją nubrėžė LSA prezidentas.
Standartizuota sutartis – privaloma
Kompromiso tarp užsakovo ir rangovo paieškų rezultatas, anot D.Gedvilo, priklauso nuo finansinės statytojo būklės. Jei įmonė turi daugiau finansinių išteklių, priima sprendimą geriau „suvalgyti“ atsiradusį nuostolį, o naujų projektų imasi su daugiau saugiklių.
„Taip atsirado mūsų reikalavimas, kad Viešųjų pirkimų tarnybos portale paskelbta ir sukurta standartizuota statybos rangos pirkimo sutartis taptų privaloma. Dirbta ilgą laiką, kuriant standartizuotą sutartį, kurioje numatytas ir indeksavimas, ir papildomi darbai, ir rangovo atsakomybė, jei laiku nepastatys. Subalansuotos atsakomybės. Siūlome, kad ta sutartis būtų ne rekomendacinio, bet privalomo pobūdžio.
Specialiojoje dalyje galima nurodyti, kad kainos bus peržiūrimos kas ketvirtį, kas mėnesį, ar kai kainos rinkoje pakils 30 proc. Žinoma, reikalingas tuomet Statistikos departamento atsakingas darbas – turėtų daryti tyrimus ir pateikti pagal teisingą metodiką realybėje vyraujančias kainas. Skandinavija jau seniai taiko indeksavimą, pas juos nebuvo tokios dilemos“, – naujovę pristatė LSA prezidentas.
Pasak jo, pagrindinė Lietuvoje vyraujanti problema – itin biurokratinės visos procedūros. Perkančiosios organizacijos yra įbaugintos, jog padarys kažką neteisėto, jei sutiks geranoriškai indeksuoti, kas nors įžvelgs kokią bėdą, įtars juos. Todėl į rangovo prašymus yra žiūrima atmestinai.
D.Gedvilo nuomone, visos šalys, dalyvaujančios projekto įgyvendinime, nežiūri viena kryptimi. Dažnai rangovas siekia pastatyti statinį, o užsakovas – ne.
„Kartais galvoji, ar tikrai užsakovas nori pastatyti. Labiau nori apsisaugoti nuo apkaltinimų, kurie gali kilti, jei kažką padarys dėl to, kad tas projektas būtų įgyvendintas“, – patikino pašnekovas.
Perkančiosios organizacijos yra įbaugintos, jog padarys kažką neteisėto.
Paklaustas, kiek rangovų bei užsakovų nesutarimų dėl indeksavimo baigėsi teismuose, D.Gedvilas atsakyti negalėjo – dažniausiai rangovai apie tai neskelbia dėl reputacijos dalykų, kad nekiltų problemų su tiekėjais ar partneriais.
Didžiausia krizė
„Žilinskis ir co“ įmonė veikia jau 32-ejus metus, tačiau tokio neapibrėžtumo, koks vyrauja šiuo metu, anot bendrovės vadovo Ž.Žilinskio, niekad iki tol nėra buvę.
„Turėjome ir anksčiau tų krizių. Ši – gal ketvirta ar penkta. Bet tuo neapibrėžtumu ji – blogiausia. Lyg jau aiškėja ir vėl kas nors prasideda. Sudėtinga situacija. Ateitis – tik rytojus matomas, o kas bus poryt ar po metų, niekas negali pasakyti.
Pernai laimėjome konkursus, susiprojektavome ir reikėjo pavasarį, vasarą pradėt statybos darbus, atėjo karas ir medžiagos pabrango dukart. Ir dar tas užsakovų požiūris, kad rangovas turėjo viską įsivertinti, net ir karą... Turime „suvalgyti“ tą nuostolį. Susitarti su užsakovais, išskyrus vieną objektą Vilniuje, kol kas dar nepavyko. Šiemet mes, visi statybininkai, patirsime didžiulius nuostolius. Tikimės, kad kitąmet normalizuotis situacija“, – vylėsi Ž.Žilinskis.
Vis dažniau pasigirsta informacijos apie atvejus, kad net patys vystytojai nutraukia sutartis su pirkėjais, nes rezervuotas būstas pabrango, pvz., net 70 tūkst. eurų. Kaip ši neapibrėžta situacija verčia keistis vystytojus ir kokią nulemia pirkėjų elgseną? Ar šiandien vis dar verta pirkti būstą iš „brėžinių“?
Pasak D.Gedvilo, didžiosios įmonės, brangindamos savo reputaciją, baigia įgyvendinti tokius projektus.
„Yra NT vystytojų, kurie svarsto, ar geriau uždirbti tą pelną, kuris buvo numatytas, ar toleruoti nuostolį, kuris gali atsirasti, išsaugant reputaciją. Prekinio ženklo vertės klausimas. Jei prekinis ženklas rinkoje daug metų dirba, turi sėkmės istoriją, tai aukoti pelną yra geriau. Prekinį ženklą nuvertinus, gali prarasti daug daugiau“, – paaiškino LSA prezidentas.
Ar neturėsime per kelerius metus Lietuvoje daugybės „vaiduoklių“ – pastatų, nebaigtų statyti? Anot Ž.Žilinskio, „vaiduoklių“ tikrai turėtų atsirasti, juk statytojų buvo visokiausių ir nebūtinai ilgai veikiančių – yra ir vienadienių.
Siūlo sutvarkyti šešėlį
D.Gedvilo nuomone, statybos verslo aplinka Lietuvoje turi būti tobulinama, nes pastebima, kad rangovai masiškai ieško užsakymų užsienio rinkose, o kartu ir išveža iš mūsų šalies geriausius specialistus. Pvz., jei šiandien reikia apsišiltinti pastatą ar pastatyti šiluminį siurblį, saulės bateriją, specialistų trūksta.
Šiemet mes, visi statybininkai, patirsime didžiulius nuostolius.
„Jei verslo aplinka tokia, jog rangovas svarsto bylinėtis su užsakovu, ar vėl patirti nuostolius... Šiemet eksporto statybų sektoriuje augimas – 20 proc. Pernai eksportas sudarė 12 proc. Esu įsitikinęs, kad perlipsime 0,5 milijardo eurų sumą iš eksporto. Didžiulis eksporto augimas. Aišku, auga jis dar ir dėl to, kad mūsų statybininkais vis labiau pasitikima.
Lietuvoje dirba 103 tūkst. statybos sektoriaus darbuotojų. Norvegai visiems statybininkams išduoda statybininko kortelę, lietuviams jų yra išdavę 200 tūkst.! Esame antri po lenkų. Mūsų reputacija užsienio rinkose yra gera. Jei taip ir toliau, manau, 30 proc. statybų sektoriaus apyvartos bus padaroma ne Lietuvoje. Teisiniu aspektu mūsų įmonės užsienyje jaučiasi saugiau“, – patikino D.Gedvilas.
Prakalbo jis ir apie statybų šešėlį, su kuriuo legaliai dirbančiai įmonei konkuruoti yra labai sunku.
„Manau, apie 20 proc. statybos rinkos dalyvių dirba nelegaliai. Visuomenėje tai kol kas yra toleruojama. Juk pigiau. Mūsų asociacija ne vienus metus siūlo sutvarkyti tą šešėlį, padaryti teisinio reguliavimo pokytį. Perimti Čekijos, Prancūzijos variantą, kur gyvenamajam būstui PVM būtų 9 proc., o ne 21 proc. Taip pat siūlome įdiegti statybininkų asociacijos sukurtą kompetencijų kortelę. O dabar nepasitikima tais, kurie sumoka daugiausiai mokesčių valstybei.
Reikia sutvarkyti verslo aplinką, kad visi norėtų ateiti dirbti statybininkais. O dabar nei universitetai, nei profesinio rengimo centras nesurenka studentų. Todėl, kad ta reputacija nėra gera“, – nuomonę išsakė D.Gedvilas.
Statybinių įmonių Lietuvoje, pasak jo, įregistruota daugiau nei 10 tūkst. Tarp jų yra ir vadinamųjų „feniksų“, kurios sukuriamos vienam objektui įgyvendinti.
Šiemet eksporto statybų sektoriuje augimas – 20 proc.
„Su verslo liudijimais – atskira istorija. Statybos verslo liudijimą gali gauti bet kas – moki VMI ir gauni. Skambina į asociaciją ir klausia, ką daryti: nusipirko brangias plyteles, sugadino, nes statybininko pirmas objektas, pasirodo. Kur mes einame? Nors viena statybininko kompetencija yra privaloma! Nėra jokio registro“, – šyptelėjo LSA prezidentas.
Lietuvis brangesnis už švedą
Pradėjus kalbėti apie itin išaugusias remontų kainas, Ž.Žilinskis patikino, kad Lietuva – unikali šalis, kurioje kainos išties prasilenkia su realybe.
„Darbuotojų atžvilgiu jaučiame tarptautinę konkurenciją, nes tapo lengva išvykti dirbti svetur. Poreikis kvalifikuotų specialistų bet kur yra labai didelis. Deja, Lietuvoje perlenkiame lazdą. Jei žvelgtume į Skandinaviją, jau tampame nekonkurencingi dėl darbuotojų. Sudėjus visus atlyginimus, mokesčius, esame beveik 1,5 karto brangesni nei švedai ar suomiai. Tai yra mažos šalies efektas. Į mažą rinką nelabai kas nori atvažiuoti, tad specialistai tampa ypač brangūs. Mažom šalim yra sudėtinga konkuruoti su didesniosiomis. Skandinavijoje yra kvalifikacinės kategorijos ir atlyginimų rėžiai, o Lietuvoje vienas statybininkas šaukia 200 eurų už kvadrato remontą, kitas – 500“, – patikino „Žilinskis ir co“ vadovas.
D.Gedvilas tikina, kad jau kokį penkmetį siūloma NPD sulyginti su minimalia alga – žmogui, kuris dirba nelegaliai, to nebeapsimokėtų daryti.
„Mūsų darbo mokesčiai yra dideli, ta darbo mokesčių našta yra nereali. Dirbi Švedijoje ir esi brangesnis. Šokas, kiek pas mus nuskaičiuoja. Todėl žmogui ir apsimoka dirbti nelegaliai. Arba tampame neįperkami net Skandinavijoje“, – patikino LSA prezidentas.
Pasak Ž.Žilinskio, jo įmonė Skandinavijoje šiuo metu konkuruoja tik dėl paslaugų kompleksiškumo – patrauklūs tuo, kad gali statyti plyname lauke, patys susiprojektuoti, optimizuoti, greičiau padaryti. Taigi Lietuvos statybų įmonės laimi tik dėl pasiūlytos intelektualios pridėtinės vertės.
„Jei Suomijoje rangovas neprašo 8 proc. pelno, jo pasiūlymą atmeta, nes yra didelė rizika, kad nepastatys arba pastatęs bankrutuos ir jokių garantijų neliks. Pas mus kartais rangovo pasiūlyme numatytas 1 ar 2 proc. pelno – netvaru“, – įdomų faktą atskleidė D.Gedvilas.
Leidimus išduoti turi privatininkas
Nuo šių metų gegužės, norėdami gauti statybų užbaigimo dokumentą, gyventojai ir individualius namus statantys verslininkai turi kreiptis nebe į Statybos inspekciją, kaip anksčiau, o privačias įmones, teikiančias statinių ekspertizės paslaugas. Pasikeitusi tvarka piktino gyventojus, pastebėjusius, kad pažymos kaina tokiu atveju išaugo bent 14 kartų. Be to, strigo ir paslaugų teikimas, nes naujas paslaugas turinčioms teikti įmonėms kilo daug neaiškumų. Ar per keletą mėnesių situacija rinkoje stabilizavosi?
Statybų rinkoje Lietuvoje, anot D.Gedvilo, vyrauja chaosas – negalima laiku gauti leidimų statybai, „priduoti“ pastatytų objektų. Anot jo, kuo daugiau viešojo administravimo funkcijų atiduosime privatiems ūkio subjektams, tuo kokybiškesnę paslaugą turėsime. Privatūs ūkio subjektai nenori prarasti rinkos, todėl dirba atsakingai.
Esame beveik 1,5 karto brangesni nei švedai ar suomiai.
„Jūs nueinate į kokį NT portalą. Įsivaizduokite, kad neperkate ten, kur stato vystytojas, renkatės, kur Ramučiuose ką parduoda. Stato privačios bendrovės ar „šabašnikas“. Nežinote, kas statė: ar konditeris, ar žemdirbys. Nusiperkate ir pradeda namo kampas „sėsti“. Pasikviečiate statybininką, pasako, kad reiks stiprinti pamatus. Jūs bandote prisišaukti tą „šabašniką“, o jis už nieką nėra atsakingas – nėra statybos rangovas. Masiškai kotedžus, daugiabučius stato tokiu būdu. Jūs negauna net savo inžinerinių komunikacijų brėžinių, gaunate tik tai, kur kranai – perkate katę maiše.
Kaip įvesti tvarką? Viešo saugumo elementas, kai statybos darbus „priima“ privatininkas, kuris draudžia savo civilinę atsakomybę. Jei priimdamas pripažino tinkamu naudoti, visos namo sėdimo remonto išlaidos tenka jam. Iš valstybės jūs neišsireikalausit, galit bylinėtis – tuščias reikalas. Tad kitą kartą sumokėti už saugumą privatininkui yra geriau“, – patikino LSA prezidentas.
Ekspertų kiekis rinkoje, anot jo, didėja. Svarbiausia, kad reikalavimai jiems nebūtų sumažinti.
Ar Lietuva pasiruošusi atstatyti Ukrainos miestus?
Diskusijos metu kalbėta ir apie Lietuvos statybininkų pasiruošimą padėti atstatyti karo nuniokotus Ukrainos miestus. Anot D.Gedvilo, Vyriausybė jau yra patvirtinusi investicijų sumą, tačiau kol vyksta karo veiksmai, pagalba yra sudėtinga. Daug neaiškumų kyla vien dėl draudimo.
„Statybinė technika, įrengimai yra labai brangūs. Kartais kainuoja ir milijoną. Lizingo kompanija nė viena nesutiks, kad lizinguojami įrengimai būtų vežami į karo zoną. O jei vežamas prekes subombarduos? Kas prisiims nuostolius? Be to, kuris darbdavys siųs savo darbuotojus? Nė viena draudimo bendrovė nedraudžia. Jei norime, kad mūsų įmonės dalyvautų Ukrainos atstatyme, pirmiausia turi būti išspręstas draudimo klausimas.
Artėja žiema, ukrainiečiams pagalbos reiks anksčiau, tokios ekspres pagalbos, kol karo veiksmai dar vyks. Manau, kad reikia grąžinti teisės akto galiojimą, kai specialus statusas suteikiamas ne tik kariškiams, bet ir statybininkams, kurie vyksta į karo zoną. Kažkada lietuviai dirbo Afganistane, Goro provincijoje įkūrė stovyklą. Turėjo ir sveikatos, ir gyvybės draudimą jie“, – prisiminė LSA prezidentas.
Galima, anot jo, Ukrainai padovanoti suprojektuotų pastatų projektus, ukrainiečių architektams beliktų įdėti juos į miesto planą. Tokių projektų vertė gali siekti ir 0,5 mln. eurų.
Lietuviai siūlo sukurti ir subombarduotų miestų skaitmeninį trimatį modelį, kurį galima būtų pateikti ir Hagos teismui.
Taip pat norima konsultacijomis padėti skaidrinti viešuosius pirkimus Ukrainoje, juk reikia užtikrinti pagalbos pinigų skaidrų panaudojimą. Tam siūloma statybininko kortelė, elektroninio statybų žurnalo įvedimas ir pan.
