LVAT spalio 19 dieną nutarė, jog iškilus Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimui, jis privalo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
„ESST atsakymas turėtų turėti esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes sudarytų prielaidas, užtikrinant Europos Sąjungos teisės veiksmingumą, aiškinti ir ginčo teisiniams santykiams taikyti nacionalinės teisės normas nustatant pareiškėjo pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugų teikimu“, – rašoma LVAT nutartyje.
Anot teismo, ESTT išaiškinimas svarbus dar ir dėl to, kad šalies aukščiausios instancijos teismai šiuo klausimu nėra suformavę praktikos, todėl byla taptų praktiką formuojančiu precedentu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai birželį atmetė bendrovės skundą ir konstatavo, kad Lietuvos bankas (LB) pažeidimus nustatė pagrįstai, o bendrovė neturėdama elektroninių pinigų įstaigos licencijos leido tokius pinigus.
LB valdyba 2020 metų balandį panaikino nuo nuo 2016 metų spalio galiojusią „Bruc Bond“ licenciją nustatęs šiurkščių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimų: bendrovė laikė klientų lėšas ilgiau negu leido mokėjimo įstaigos licencija, o tuo naudodamasi leido elektroninius pinigus, nors to daryti be tokios licencijos negalėjo.
„Bruc Bond“ taip pat pažeidė klientų lėšų apsaugos reikalavimus – ilgą laiką didžiąją dalį lėšų saugojo kredito įstaigose, tačiau nebuvo numatyta, kaip užtikrinama jų apsauga. Be to, „Bruc Bond“ lėšos nebuvo atskirtos nuo klientų lėšų, nors taip turi būti padaryta dėl saugumo.
Tyrimo metu nustatyta ir tai, kad „Bruc Bond“ ilgiau nei metus ataskaitose Lietuvos bankui teikė neteisingą informaciją apie savo ir klientų lėšų likučius.