2022 02 24 /19:56

Lietuvos verslai reaguoja į Rusijos agresiją: atsisako rusiškų ir baltarusiškų produktų

Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos verslai stengiasi parodyti solidarumą su karo krečiama tauta. Būdų yra įvairių – prekybos tinklai ketina nebeprekiauti rusiškomis prekėmis, mobiliojo ryšio operatoriai teikia nemokamas paslaugas, jau atšauktas ir vienas Rusijos atlikėjo koncertas.
Rusiška degtinė
Rusiška degtinė / 123RF.com nuotr.

Prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė priėmęs sprendimą iš prekybos išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje, ir stabdyti tolimesnius užsakymus iš šių šalių tiekėjų.

„Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais. Iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc. nuo visų mūsų prekybos tinklo pardavimų“, – komentavo prekybos tinklo atstovė Rima Aukštuolytė.

Parduotuvių tinklo „Maxima“ nuotr./„Maxima“
Parduotuvių tinklo „Maxima“ nuotr./„Maxima“

Didžiausią „Maximoje“ parduodamos Rusijoje pagamintos produkcijos pardavimų dalį sudaro alkoholiniai gėrimai, sausi pusfabrikačiai ir padažai bei karamelės.

Mažesnę dalį – arbatos pakeliuose bei sausa bakalėja, pavyzdžiui, saulėgrąžos.

Baltarusiškos kilmės prekės sudaro nežymią dalį – vos 0,5 proc. nuo visų mūsų tinklo pardavimų.

Didžiąją dalį Baltarusijoje pagamintos produkcijos pardavimų sugeneruoja vos 50 prekių: alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai, žuvies produktai, hematogenas.

Prekybos tinklas „Norfa“ taip pat priėmė sprendimą atsisakyti rusiškų prekių savo lentynose.

„Aš tiksliai jums nepasakysiu, bet labai maža dalis, gal tik 0,001 proc. visų prekių yra rusiškos. Tai yra maisto prekės, o alkoholio, man atrodo, nėra“, – taip apie sprendimą nebeprekiauti rusiškomis prekėmis savo prekybos tinkle „Norfa“ kalbėjo jo vadovas Dainius Dundulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Hyper Norfa“ prekybos centras Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Hyper Norfa“ prekybos centras Vilniuje

Jis teigė, kad „Norfa“ nuo šiandien sustabdė rusiškų prekių užsakymus, todėl tai, kas šiandien likę ant lentynų ir galbūt tai, kas yra kelyje, yra paskutinės rusiškos prekės šiame tinkle.

„Yra likę ne tik sandėliuose, bet ir sunkvežimiuose, kurie važiuoja į Lietuvą. Nežinau kiek tos tiesos, bet transportininkai sako, kad netgi negali susisiekti su [prekes iš Rusijos vežančiais] vairuotojais“, – kalbėjo jis.

D.Dundulis teigė, kad nenori nurodinėti kitiems verslams kaip elgtis. „Nieko nesakysiu, nes čia kiekvieno verslo apsisprendimo reikalas. Kai buvo Baltarusijos lėktuvo reikalas [neteisėtas „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas gegužės mėnesį], mes nustojome importuoti iš Baltarusijos“, – 15min komentavo jis.

Kito prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Vaida Budrienė sakė, kad reikšdama palaikymą Ukrainai bendrovė skirs lėšų remti „Maisto banką“ ir Raudonąjį Kryžių maisto produktais, kurie bus skirti pabėgėliams. „Iki“ atstovai teigia, kad rusiškų prekių turi nedaug.

„Mes tokių prekių praktiškai neturime. Jau pakankamai senai sumažinome ir beveik eliminavome asortimentą iš Rusijos. Šiuo metu peržiūrime dar likusius likučius“, – sakė V.Budrienė.

Prekybos tinklas „Lidl“ teigė baltarusiška ir rusiška produkcija neprekiaujantis visai.

„MV GROUP Logistics“ nuotr./„MV GROUP Logistics“
„MV GROUP Logistics“ nuotr./„MV GROUP Logistics“

Įmonių grupės „MV GROUP“ valdoma bendrovė „Mineraliniai vandenys“ stabdo rusiškos ir baltarusiškos produkcijos distribuciją Lietuvoje – atsisako visų naujų bei ieško galimybių atšaukti dalį pakeliui esančių importo užsakymų, bendrovė pranešė išplatinusi pranešimą spaudai.

„Kategoriškai smerkiame Rusijos karinę agresiją. Esame įsitikinę, kad pilietiškas požiūris yra aukščiau verslo interesų, todėl priėmėme sprendimą įšaldyti partnerystes su rusiškais ir baltarusiškais prekės ženklais neribotam laikui. Svarbu pažymėti, kad partneriai tokį mūsų sprendimą priima, ir patys reiškia nepritarimą kariniams veiksmams“, – sako „MV GROUP“ generalinis direktorius Marijus Cilcius.

„MV GROUP“ – viena didžiausių verslo grupių Baltijos šalyse, Lietuvoje valdanti bendroves „Mineraliniai vandenys“, „MV GROUP Production“, „MV GROUP Logistics“.

Tuo metu „Barbora“ kartu su partneriais – prekybos tinklu „Maxima“ – priėmė sprendimą iš savo asortimento išimti prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje. Asortimente nebeliks šioje šalyse pagamintų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, sausų pusfabrikačių, padažų bei karamelės, arbatos pakeliuose, tokios sausos bakalėjos kaip saulėgrąžos, baltarusiškų žuvies produktų ir hematogeno.

„Barbora“ nuotr./„Barbora“
„Barbora“ nuotr./„Barbora“

Rusiškas ir Baltarusiškas prekes iš asortimento „Barbora“ išims visose šalyse, kuriose veikia – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.

Šiuo metu yra peržiūrimi tokių prekių sąrašai ir planuojama, kad jau rytoj „Barboros“ asortimente jų nebeliks.

„Visose šalyse stebime situaciją ir sekame Vyriausybės priimamus sprendimus. Esame pasirengę imtis visų veiksmų pagal Vyriausybės nurodymą“, - priduria „Barboros“ vadovas Andrius Jurgelevičius.

Reaguoja ne tik prekybininkai

Trys Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Tele2“, „Telia“ ir „Bitė“ – nuo šiandien kompensuoja mobiliojo ryšio paslaugas Ukrainoje. „Bitė“ taip pat pervedė 10 tūkst. eurų Raudonajam Kryžiui.

Bendrovė ragina visus Lietuvos verslus susivienyti, rems ir kitas pagalbos Ukrainos žmonėms priemones.

„Karo siaubą išgyvenantiems ukrainiečiams siunčiame savo pagalbą. Šiandien skyrėme 10 tūkst. eurų paramą Lietuvos Raudonajam kryžiui. Taip pat suteikėme ir nemokamų ryšio paslaugų savo klientams, jų artimiesiems. Kritiškai svarbu, kad ir kiti Lietuvoje veikiantys verslai pagal galimybes prisidėtų prie pagalbos Ukrainos žmonėms“, – įsitikinęs „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

Bendrovės „Cgates“, „Telia“ ir savo klientams nemokamai įjungs informacinius kanalus, kaip CNN, BBC, „Euronews“, „Bloomberg“, „Deutsche Welle“ ir kitus.

Oro uosto nuotr./Šiaulių oro uostas
Oro uosto nuotr./Šiaulių oro uostas

O didžiausią Baltijos šalyse orlaivių kilimo-tūpimo taką turintis Tarptautinis Šiaulių oro uostas pranešė, kad yra pasirengęs priimti civilinius Ukrainos lėktuvus, kurie potencialiai galėjo likti už karinę Rusijos ataką patyrusios šalies ribų.

Kartu oro uostas pasirengęs atverti savo teritorijoje turimus angarus su nereguliuojamais ir reguliuojamų temperatūrų režimais maistui ar kitoms prekėms saugoti.

Rusijos agresija palietė ir pramogų sektorių – į rusų atlikėjo atlikėjo FEDUK koncertą bilietus nusipirkusiems asmenims elektroniniu laišku pranešta, kad renginys atšaukiamas „reaguojant į susiklosčiusią situaciją“.

Kai kurios bendrovės veiksmų ėmėsi dar prieš karinius veiksmus. Štai „Paysera“ vakar pranešė, kad solidarizuojasi su Ukraina bei mažina rizikas Rusijos rinkoje. Bendrovė nebeaptarnaus operacijų Rusijos rubliais, uždarys Rusijos klientų sąskaitas ir ribos pinigų siuntimą į šios šalies bankus ir iš jų.

Tuo metu elektroninių ryšių ir telekomunikacijų bendrovė „Splius“, išreikšdama palaikymą Ukrainos žmonėms, įveda sankcijas ir stabdo rusiškus kanalus „PBK“, „REN TV“ ir „NTV Mir“, pranešė bendrovė.

Kaip sakė „Splius“ rinkodaros direktorė Inga Karickienė, įmonė tokį sprendimą priėmė pati, nesulaukusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimo. „Tai yra mūsų verslo vertybinė pozicija. Siekiame kiek įmanoma labiau sumažinti kenkėjiško turinio klientams, todėl nieko nelaukdami priėmėme sprendimą išjungti rusiškus kanalus. Jeigu LRTK paskelbs jų ir daugiau, tai mes tikrai tą padarysime ir palaikysime“, – sakė I.Karickienė.

Reaguodama į susiklosčiusią situaciją bei kitų telekomunikacijų įmonių veiksmus, „Splius“ savo IPTV „Pagrindinis“ paketą papildė žinių kanalais: „CNN“, „Euronews RU“, „Euronews Eng“, „Currenttime“, „Deutsche Welle“ ir „France24“.

„Mes palaikome žmonių siekį būti laisviems. Kai vyko Krymo okupacija, įmonė rėmė Ukrainos karius. Pirkome 200 kariams pritaikytų miegmaišių ir per pagalbos fondą siuntėme į Ukrainą. Ko gero ir šis mūsų žingsnis nėra paskutinis. Turbūt ir šįkart teiksime paramą. Mes nusiteikę tokių dalykų netoleruoti“, – sakė I. Karickienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs