„Man jau ilsėtis laikas“, – 15min.lt kalbėjo Jonas Budrys, „Palangos autoserviso“ vadovas. Įmonė, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų, buvo įkurta po nepriklausomybės atgavimo.
„Buvau gavęs paskyrimą po baigimo mokslų. Dirbau ilgai ilgai iki tos nepriklausomybės. Iš pradžių tai buvo valstybinė įmonė. Paskui mes autoservisą privatizavome, palikome pavadinimą „Palangos autoservisas“. Todėl nepriklausomybės pradžioje mums didelių sunkumų nebuvo. Čia beveik automatiškai viskas išėjo“, – apie verslo pradžią pasakojo J.Budrys.
J.Budrio vadovaujama įmonė traukiasi, jos vadovas jau galvoja apie pensiją. Tuo metu kitos, nepriklausomybės pradžioje buvusios mažos įmonės, sparčiai auga ir toliau planuoja plėtrą.
„Omnitel“, „Tele2”, „Orlen Lietuva“, „Linas Agro“, TEO LT, „Palink“, „Kauno grūdai“, „Rivona“ – tai vienos didžiausių prieš daugiau nei 20 metų įsteigtų ir dabar tebeveikiančių įmonių.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje masiškai pradėtos steigti įmonės. Pavyzdžiui, kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, 1991 metais Lietuvoje įsteigta beveik 11 tūkst., 1992 metais – beveik 40 tūkst., 1993 metais – beveik 26 tūkst. bendrovių. Tačiau tik nedidelė dalis jų vykdo veiklą iki šiol. Pavyzdžiui, šiuo metu veikia tik maždaug ketvirtadalis lygiai prieš 20 metų – 1993 metais – įsteigtų įmonių.
Iki šiol taip pat veikia DNB bankas, bendrovės „Žemaitijos pienas“, „Vilniaus paukštynas“, „Sanitex“, „Mineraliniai vandenys“ ir kitos bendrovės.
Prekybos bumas
1992 metais Vilniuje, Gedimino prospekte atidaryta nedidukė „Mineralinių vandenų“ parduotuvė. Dabar, po dvidešimties metų, tai yra tarptautinė, 214 darbuotojų turinti kompanija.
„Gedimino prospekto parduotuvėje buvo prekiaujama mineraliniu vandeniu bei sultimis. MV įmonės pavadinimas kilo iš tuometinės įmonės veiklos – prekybos mineraliniu vandeniu bei sultimis. Jau po metų nuo parduotuvės atidarymo buvo įsigyta licencija importui ir prekybai alkoholiniais gėrimais. Dar po ketverių metų MV asortimentą papildė tabako gaminiai. 2003 m. bendrovė įsigijo ilgiausiai veikiančią ir didžiausią Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų bendrovę AB „Stumbras“, – apie įmonės augimą pasakojo jos direktorius Marijus Cilcius.
Nepriklausomybės pradžioje daugiausia steigta prekybos įmonės. Šiemet dvidešimties metų veiklos jubiliejų švenčia 6,7 tūkst. įmonių.
Nepriklausomybės pradžioje daugiausia steigta prekybos įmonių. Šiemet dvidešimties metų veiklos jubiliejų švenčia 6,7 tūkst. įmonių. Daugiausia prieš 20 metų (1993 metais) įsteigta didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių (beveik 13 tūkst. iš 26 tūkst. bendrovių).
„Prekyba yra vienas paprasčiausių verslo modelių, kuris pasižymi santykinai mažomis pradinėmis investicijomis”, – paklausta, kodėl prieš 20 metų įsikūrė tiek daug prekybos įmonių, 15min.lt sakė „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė Rasa Maskeliūnienė.
Pasak jos, prekyba buvo aktyvi ir tada, kai ji buvo draudžiama.
„Net ir sovietinio režimo laikotarpiu prekių perpardavinėjimas tapo realia galimybe gauti papildomų pajamų, todėl buvo aktyviai naudojamas nepaisant draudimo tuo užsiimti bei neigiamą reikšmę anuomet turėjusio šios veiklos apibūdinimo – t.y. „spekuliacijos“. Principas „perki pigiau, parduodi brangiau“ buvo ir tebėra būdingas didelei daliai smulkaus ir vidutinio prekybos verslo, todėl natūralu, kad po nepriklausomybės atkūrimo įvykę ekonominiai ir socialiniai pokyčiai paskatino savarankiškai panorusius dirbti žmones rinktis būtent prekybinę veiklą”, – sakė R.Maskeliūnienė.
Pasak jos, dabar kas ketvirta realiai veikianti įmonė užsiima prekyba. Tą lemia mažos išlaidos pradedant tokį verslą.
Taip pat sparčiai steigėsi apdirbamosios pramonės ir paslaugų įmonės – jų 1993 buvo įsteigta maždaug po 3,3 tūkst.
Išliko ne visos
Daug susikūrė įmonių, daug jų ir neliko – bankrutavo, susijungė, užsidarė. Kai kurioms tiesiog nesisekė, dalis neatlaikė finansų krizių.
Pavyzdžiui, šiuo metu veikia tik maždaug ketvirtadalis 1993 metais įsteigtų įmonių. „Creditinfo“ analitikė kelia prielaidą, kad tik nedaugelis prieš 20 metų įsteigtų įmonių kūrėjų turėjo žinių, kaip kurti verslą, todėl joms ir nepavyko išsilaikyti.
„Be to, sulig kiekvienais metais augo konkurencija. Žinoma, kito ir vartotojų lūkesčiai, todėl išlikti iki šių dienų sugebėjo nedidelė dalis“, – sakė analitikė.
Pasak jos, prieš 20 metų įkurtą verslą susilpnino 1998 m. Rusijos ūkio krizė, o nemažą dalį palaužė pasaulinė finansų krizė: 2009 metais bankrutavo 19 iš 1993 metais įkurtų įmonių, 2010 metais – 15, 2011 metais – 32.
„Krizių nepavyko išvengti, – sakė „Mineralinių vandenų“ direktorius. – Tačiau dėl profesionalios komandos, subalansuoto biudžeto, prekinių ženklų prioritetizavimo, darbo skirtingose bei įvairiose kategorijose ir strategijos didinti savo pajėgumus eksporto rinkose, pavyko jas atlaikyti.“
Pasak R.Maskeliūnienės, krizę įmonėms padėjo išgyventi sugebėjimas diversifikuoti prekių ir paslaugų eksportą.
„Vidutinis įmonės veiklos amžius Lietuvoje šiuo metu viršija 8 metus, todėl vertinant verslo partnerio „sveikatą“, bendradarbiavimo perspektyvas ir mokumą svarbiausias kriterijus yra ne amžius, o pastarųjų kelerių metų finansiniais rodikliai, darbuotojų kaita, mokėjimų pradelsimo istorija (ypač finansų įstaigoms), verslo sąsajos su neigiamus įrašus apie skolas, turto areštus, bankrotus ir kt. turinčiais verslo subjektais“, – sakė R.Maskeliūnienė.
Tas pats šeimininkas
Tarp išlikusių įmonių egzistuoja ir tokių, kurioms iki šio vadovauja tas pats žmogus. Pavyzdžiui, jau du dešimtmečius tą patį vadovą turi „Šiaurės vilkas“, R.Kalninienės prekybos firma, „Palangos autoservisas“, Algimanto Juodgudžio įmonė, bendrovė „Alytaus melioracija“.
Bet, pavyzdžiui, „Palangos autoservisas“ greičiausiai po kelių metų turės jau kitą vadovą.
„Jau keli metai kaip pensininkas esu, tai man ir poilsiui laikas. Galbūt ir gaila, bet viskam ateina galas ir kada nors reikia užbaigt. Kokius dvejus metus gal dar pratrauksiu, jei sveikata leis. O ilgiau tai nelabai“, – pasakojo J.Budrys.
Neaišku, ar išliks ir pati įmonė – mat pastaruoju metu ji ne auga, o traukiasi.
„Mažėja įmonė, ne plečiasi. Darbuotojų skaičiumi ir apyvarta. Daugiausia dėl specialistų trūkumo. Nėra gerų specialistų“, – sakė J.Budrys.
Jaunesni galbūt ir pagalvoja – na ką ten pas tą senį važiuoti, – apie savo klientus pasakojo J.Budrys.
Jis pasakojo, kad į autoservisą užsuka daugiausia seni jo klientai.
„Tie, kurie nuo senų laikų buvo mano klientai, jie nesikeičia. Žinoma, amžius yra jau nemažas, jau panašaus amžiaus žmonės veža taisyti tas mašinas. Jaunesni galbūt ir pagalvoja – na, ką ten pas tą senį važiuoti, važiuoja pas jaunesnius vadovus. Iš vienos pusės pas mus jūra yra, niekas neatvažiuoja, Klaipėda – didelis miestas, visi ten taisosi. O mes esame maži, čia užsuka savo arba vienas kitas užklydęs vasarai poilsiaut. Mūsų miestelis nedidelis, todėl nėra ir klientų antplūdžio“, – sakė „Palangos autoserviso“ vadovas.
1993 metais įsteigtoms įmonės daugiausia vadovavo vyrai – vos 27 proc. vadovų buvo moterys.
