Tik 9 proc. Lietuvos moterų turi savo verslą – prastesniais rodikliais Europos Sąjungoje gali „didžiuotis“ tik Suomija ir Bulgarija.
Kaip teigia advokatė dr. Dalia Foigt-Norvaišienė, vadovaujanti prie Asociacijos veikiančiam Verslo moterų tinklui, moterims labai svarbu pasitikėti savimi, nebijoti rizikuoti, siekti ir norėti būti savarankiškomis.
Tam iš dalies vis dar trukdo vyraujantys stereotipai, pašaipus, kartais neigiamas požiūris į moterį verslininkę. Taip pat pastebima, kad nepadeda ir pačių moterų bei merginų požiūris į savo vaidmenį visuomenėje ir šeimoje.
„Kai kurioms trūksta vidinio ekonominės nepriklausomybės siekio, – apgailestauja advokatė, – taip pat – pačios paprasčiausios drąsos klysti ir pasitikėjimo savimi. Juk jei atleidžia iš darbo, galima užsiblokuoti, bet galima pradėti savo verslą ir taip sukurti darbo vietą ir kitam.“
Kai kurioms trūksta vidinio ekonominės nepriklausomybės siekio, taip pat – pačios paprasčiausios drąsos klysti ir pasitikėjimo savimi. Juk jei atleidžia iš darbo, galima užsiblokuoti, bet galima pradėti savo verslą ir taip sukurti darbo vietą ir kitam.
Situacija gerėja
Kaip pasakoja D.Foigt-Norvaišienė, būtent su tokiomis problemomis stengiamasi kovoti buriant verslininkes į tinklą, kur jos galėtų sulaukti patarimo ir pasidalinti patirtimi.
„Džiaugiuosi, nes matau, kaip asociacija padeda jos narėms. Moterys tampa laisvesnėmis, labiau pasitikinčiomis savimi. Bendraudamos su kitomis verslo idėjas įgyvendinusiomis verslininkėmis, jos pamato, kad įmanoma išspręsti visas problemas, įgyja naudingų žinių. Kai kurios net pakeičia verslo kryptį ar išdrįsta įgyvendinti anksčiau primirštas idėjas“, – sako D.Foigt-Norvaišienė.
Ji džiaugiasi ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos nominacija geriausiai verslininkei. „Tokie apdovanojimai skatina, tikrai skatina, – sako ji, – džiugina ir tai, kad jei anksčiau nominacijas skirdavo regioniniai rūmai, dabar nugalėtoją išrenka mūsų tinklas. Tai – puiki motyvacija visoms narėms. Juk kartais tiesiog pritrūksta laiko ar drąsos paraiškai pateikti, o mes skatiname, siūlome, primename. Tai – puiki priemonė įsivertinti savo darbus ir įvertinti daug pasiekusias koleges.“
D.Foigt-Norvaišienė atsargiai vertina skaičius apie moterų dalyvavimą versle.
„Pernai atvykę vokiečiai kaip tik stebėjosi, kad pas mus nemažai, galbūt ne aukščiausias, tačiau vadovaujančias pozicijas užimančių moterų. Savarankiškumo, verslumo mums pavydi ir švedės. Galbūt vis dar sunku pasiekti aukščiausias pozicijas, tačiau situacija neabejotinai gerėja. Juk mes turime itin daug labai išsilavinusių moterų“, – sako advokatė.
Pernai atvykę vokiečiai kaip tik stebėjosi, kad pas mus nemažai, galbūt ne aukščiausias, tačiau vadovaujančias pozicijas užimančių moterų. Savarankiškumo, verslumo mums pavydi ir švedės.
Pasak jos, svarbiausia moterims įkvėpti pasitikėjimo savimi, suteikti reikiamos informacijos, mokyti, teikti kreditus pradedančioms verslą.
Patirtimi reikia ir dalintis
Vienas iš pagrindinių 2008-aisiais įkurto Verslo moterų tinklo užduočių ir yra rengti tokius mokymus bei padėti moterims gauti skirtingiems verslo etapams reikalingos informacijos.
Tačiau jos ne tik naudingai leidžia laiką ir mezga verslui reikalingus ryšius, bet ir kasmet vykdo pasirinktą „misiją“.
„Pernai vykdėme misiją „Padėkime jaunajai verslininkei įsitvirtinti versle“. Šiemet vykdome kelias: pavyzdžiui, kiekviena įsipareigojame priimti į savo įmones stažuotis studentus ar paskatinti bent po vieną žmogų pradėti verslą. Skatiname įvairiai: profesionaliais patarimais, konsultacijomis, viena kitos paslaugų pirkimu ir pan. Kartais užtenka tik padrąsinimo“, – pasakoja advokatė.
Verslininkės per kuklios
Lietuvos verslo moterų tinklas – 2002-aisiais Briuselyje sukurto Europos prekybos rūmų Moterų tinklo dalis. Organizacijos skyriai veikia penkiuose šalies miestuose, kur yra regioniniai Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Skyriuose moterys susitinka 1–2 kartus per mėnesį, pasidalina savo patirtimi, dalyvauja diskusijose, mokymuose. „Čia jos randa savo verslui labai svarbius žmogiškuosius ryšius, užmezga tinklus“, – džiaugiasi D.Foigt-Norvaišienė.
Pasak jos, didžioji tinkle susibūrusių moterų dalis teikia konsultavimo, mokymo paslaugas. Tinkle yra ir viešbučių, SPA centrų, restoranų savininkių, turizmo sektoriaus atstovių, metalo perdirbimo gamyklų vadovių. „Manau, kad mūsų moterys yra pernelyg kuklios, – juokiasi advokatė. – Tikrai turime daug nemažai versle pasiekusių moterų ir tikimės, kad tokių tik daugės.“
Šį ketvirtadienį, vasario 20 d., Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija metiniuose apdovanojimuose Vyriausybėje įteiks Lietuvos metų verslininkės/vadovės ir Lietuvos eksporto prizus.
