Lietuvos gamtos fondas Žemės ūkio ministerijai parengė rekomendacijas, kaip būtų galima padėti ruonių išvargintiems žvejams. Gamtosaugininkai siūlo porą variantų, kaip paskirstyti kompensacijas už ruonių sudraskytą žvejybos įrangą. Pirmuoju variantu siūloma remtis Švedijos patirtimi, kur žvejybos bendrovėms kompensuojama iki 70 proc. patirtų nuotolių.
„Renkantis šį variantą žvejams gali kilti pagundų bet kokį įrangos sugadinimą suversti ruoniams. Kad būtų išvengta piktnaudžiavimų, būtina sugalvoti labai aiškiai veikiantį kontrolės mechanizmą“, – svarstė Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas.
Dėl piktnaudžiavimų skaičiuojant ruonių padarytą žalą galvos nesuka suomiai. Jie nesismulkina ieškodami skylių apdraskytuose tinkluose. Tiesiog kasmet žvejams išmoka iki 50 proc. įmonės metinių pajamų siekiančią kompensaciją.
Kokį kompensacijos mechanizmą pritaikyti Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms Lietuvos bendrovėms, spręs Žemė ūkio ministerija. Jos sprendimas bus pateiktas Europos Komisijos pareigūnams, nuo kurių sprendimo priklausys Lietuvos žvejams atriektos kompensacijos dydis. Tiesa, prašyti leidimo medžioti ruonius, kaip tai daro suomiai ir švedai, nė nesvarstyta.
„Lietuvoje ruonių populiacija nėra tokia didelė, kad ją reikėtų reguliuoti medžiojant. Be to, šis procesas pareikalautų labai didelių sąnaudų. Reiktų mokyti žmones specifinės medžioklės, reikėtų narų, traukiančių nušautus ruonius iš vandens, ir specialių laivų“, – pasakojo Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė.
Šiuo metu priekrantėje žūklauja 54 žvejybos įmonės.
Gamtosaugininkai tikina, kad medžioti ruonius galima didžiules jų kolonijas turinčiose šalyse. Ten įprastai yra savotiški ruonių draustiniai, į kuriuos žmonėms draudžiama net koją įkelti. O Lietuvos vandenyse, greičiausiai, pasirodo tik praplaukiantys ruoniai.
Daugiausia žalos jie pridaro priekrantės žvejams, mat jų įranga lengviau pažeidžiama, nei toliau į jūrą einančių laivų. Šiuo metu priekrantėje žūklauja 54 žvejybos įmonės.
