„Liepojoje švartuojasi bent šeši Lietuvos žvejybiniai laivai. Keli pasirinko ir Ventspilio uostą“, – pasakoja .Žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ vadovas Artūras Maželis.
Anot A.Maželio, ten jiems švartuotis ekonomiškai labiau apsimoka. Kitose šalyse žvejai priduoda kilkę ir strimelę. Lietuvoje šios žuvys nepaklausios, o Latvija ir Estija turi senas žuvies konservų gamybos tradicijas: „Tad ten realizuoti laimikį kai kurioms žvejybos bendrovėms žymiai naudingiau.“
Kokiame uoste švartuotis, laivai gali rinktis nepriklausomai nuo šalies, kur jie registruoti. Su menkę gaudančiais laivais kiek kitaip. 80 proc. sugauto laimikio jie privalo parduoti per Klaipėdos uoste įrengtą žuvų aukcioną. Tad nori nenori turi parplaukti į Lietuvos uostamiestį.
Iškrauti kilkę ar strimelę žvejams labiau apsimoka Latvijoje ar Estijoje. Ten gilios žuvies konservų gamybos tradicijos, tad ir ekonominė laimikio vertė – didesnė.
„Nenuostabu, kad Lietuvos žvejybiniai laivai vis dažniau švartuojasi užsienyje. Žvejybos įmonės neberanda kapitonų, mechanikų, tralo specialistų. Jaunimas nebeina dirbti į laivus, tad žvejybos komandas bendrovės formuoja Latvijoje ar Estijoje,“ – patirtimi dalinosi Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.
Šiuo metu Baltijos jūroje žvejoja 30 žvejybinių laivų. 27 iš jų verčiasi menkės žvejyba.
