„Linavos“ prezidentas tokius kaltinimus vadina artėjančių asociacijos prezidiumo rinkimų intrigomis, tačiau finansine informacija dalintis neskuba. Su žurnalistais bendrauti uždrausta ir milijonų neatgaunančios UAB „Linavos servisas“ bankroto administratoriui. Didžioji dalis vežėjų apie vykstančius piktnaudžiavimus kalbėtis sutinka tik gavę anonimiškumo garantijas.
Nukenčiame visi
Kiekvienas papildomas litas, kuriuo didinamos vežėjų sąnaudos, biudžetui kainuoja mažiausiai 15 centų nesumokėto pelno mokesčio. „Linavos“ atveju šios sumos skaičiuojamos milijonais.
Gali kilti klausimas, kodėl visuomenei iš viso turi rūpėti privačios verslo asociacijos reikalai?
Galbūt nesusimąstome, tačiau „Linavos“ klientais esame daugelis iš mūsų. Transportavimo išlaidos įskaičiuotos į visų prekių savikainą. Augančios vežėjų sąnaudos anksčiau ar vėliau gula ant pirkėjų pečių.
„Linava“ jungia apie 1 tūkst. transporto įmonių. Asociacija turi išskirtinę teisę Lietuvos vežėjams pardavinėti tarptautinės draudimo sistemos TIR knygeles, ji suteikia galimybę savo nariams naudotis kreditinėmis kuro kortelėmis, kurios leidžia degalus pilti didmenine kaina. Nuo to, kaip sąžiningai bus nustatomos įmokos vežėjams, susigrąžinamos skolos, valdomi finansiniai srautai, priklauso ir mūsų piniginių storis.
Vežėjų išlaidas mes kompensuojame ne tik per didesnę prekių kainą, bet ir per biudžeto netenkamas pajamas. Kiekvienas papildomas litas, kuriuo didinamos vežėjų sąnaudos, biudžetui kainuoja mažiausiai 15 centų nesumokėto pelno mokesčio. „Linavos“ atveju šios sumos skaičiuojamos milijonais.
Į Rusiją keliauja penktadalis viso Lietuvos eksporto, tačiau iš jo tik 6 proc. Lietuvoje pagamintų prekių. Esame tranzito šalis, todėl turėtume būti suinteresuoti, jog vežėjus vienijančiai ir didžiulius finansinius srautus valdančiai asociacijai būtų taikomi aukščiausi skaidrumo standartai.
Ir tai ne tik tinkamos finansų apskaitos klausimas. Ne kartą iš skirtingų šaltinių teko girdėti, jog Rusijai pradėjus ekonominį karą tokios institucijos kaip Lietuvos Užsienio reikalų ministerija iš „Linavos“ nesugebėdavo išsireikalauti net oficialių skaičių, kiek automobilių buvo sustabdyta kaimyninės šalies muitinės postuose, kokie tiksliai nuostoliai buvo patirti ir kitų duomenų.
Galime prisiminti ir skandalingais pareiškimais garsėjančio verslininko Viliaus Kaikario valdomą tarptautinių pervežimų įmonę „Šiaurės vilkas“. Ji taip pat yra „Linavos“ narė ir šis atvejis puikiai iliustruoja, koks jautrus Rusijos spaudimui mūsų vežėjų verslas. Abejotini finansiniai sprendimai ir nenoras jų paaiškinti viešai tik didina organizacijos pažeidžiamumą.
Nuvalkiota tema
„Linavos“ skandalų šleifas tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, o per ilgesnį laiką bet kuri tema tampa informaciniu triukšmu, į kurį mažai kas reaguoja.
Užsiminus, apie ką norėsime pasikalbėti, „Linavos“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius suskubo paaiškinti, kad minimos temos nuvalkiotos, todėl joms laiko skirti neverta.
Sunku ginčytis. „Linavos“ skandalų šleifas tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, o per ilgesnį laiką bet kuri tema tampa informaciniu triukšmu, į kurį mažai kas reaguoja. „Linavos“ aferų mechanizmą teko aiškintis ir dabartiniam asociacijos atstovui.
2004 m. balandžio mėn. G.Vincevičius aprašė milijoninę šveicariškų frankų aferą vežėjų asociacijoje, dėl kurios vežėjai iš „Linavos“ galėjo neatgauti apie 30 mln. litų. Pasak jo, „Linava“ iš tarptautinės vežėjų sąjungos IRU atgaudavo po 7 frankus už kiekvieną TIR knygelę, tačiau lėšos nebuvo grąžinamos jas sumokėjusiems verslininkams, o nuguldavo asociacijos sąskaitose.
Per dešimtmetį „Linavos“ finansai skaidresniais netapo. 2011 m. prokurorai ėmėsi tirti „Linavos“ generalinio sekretoriaus Valdo Gilio veiklą. Asociacijos revizijos komisijai tikrinant 2010 metų finansinę ataskaitą ir su ja susijusius buhalterinės veiklos dokumentus, buvo nustatytas nemenkas „Linavos“ lėšų trūkumas. Asociacija IRU įsiskolino daugiau nei 8 mln. litų, kurie vėliau buvo padengti iš vežėjų kišenės. V.Gilys 2010 m. pabaigoje buvo atstatydintas iš užimamų pareigų.
Visko aiškintis nepanoro
2010 m. pabaigoje asociacijos paskolų darbuotojams suma siekė 1 mln. 328 tūkst. litų. „Pastebime, kad paskolos yra išduotos ne rinkos sąlygomis“, – rašoma „Ernst&Young“ vertinime.
„Dėl V.Gilio veiklos mūsų pasiūlymas buvo atiduoti Generalinei prokuratūrai visus dokumentus ir išsiaiškinti kaltuosius bei kas ten buvo padaryta. Prezidiumas nutarė prokuratūrai skųsti tik vieną momentą – paskolų dalinimą darbuotojams. Yra iškelta byla ir vyksta tyrimas, tačiau kiti prasižengimai nėra tiriami“, – paprašytas prisiminti situaciją 15min.lt sakė „Linavos“ prezidiumo narys Erlandas Mikėnas.
Asociacijos įstatuose įtvirtinta nuostata, kad generalinis sekretorius yra atsakingas už asociacijos finansų apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Po V.Gilio pasitraukimo „Linavoje“ keitėsi trys generaliniai sekretoriai.
2012 m. vasario 13 d. audito bendrovės „Ernst&Young“ pateikė „Linavos“ finansinės situacijos vertinimą. Jame nurodyta, kad 2010 m. pabaigoje asociacijos paskolų darbuotojams suma siekė 1 mln. 328 tūkst. litų. „Pastebime, kad paskolos yra išduotos ne rinkos sąlygomis“, – rašoma vertinime.
Skolos bankrutuojančioms įmonėms
64 proc. „Linavos“ trumpalaikio turto sudarė gautinos sumos ir nebaigtos vykdyti sutartys, iš kurių net 6 mln. 115 tūkst. litų buvo iš bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių.
Tuo metu 64 proc. „Linavos“ trumpalaikio turto sudarė gautinos sumos ir nebaigtos vykdyti sutartys, iš kurių net 6 mln. 115 tūkst. litų buvo iš bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių.
G.Vincevičiaus teigimu, ant ataskaitos nėra tuometinio „Linavos“ generalinio sekretoriaus Vidmanto Adomaičio parašo, todėl ji negali būti vertinama kaip patikimas informacijos šaltinis.
„Linavos“ vertinimo patikimumą savo parašais patvirtino du „Ernst&Young“ partneriai. Po tokių vertinimo rezultatų pasaulinė audito bendrovė užsitraukė vežėjų asociacijos vadovų nemalonę ir daugiau šios paslaugos „Linavai“ neteikė nei karto. Vargu, ar tai kelia abejonių duomenų patikimumu. Veikiau atvirkščiai.
Teismų karuselė
Nei „Linavos“ revizijos komisijai, nei žurnalistams vėlesnių metų ataskaitos nėra pasiekiamos. „Mes informacijos negauname. Prezidiumo nariai prašė, kad būtų paruošta išsami pelno ir nuostolių ataskaita. Norėjome matyti visus biudžeto punktus, kurie buvo viršyti, ir sužinoti, kodėl buvo išleista daugiau, nei numatyta. Deja, šie klausimai nebuvo įtraukiami į posėdžių darbotvarkes“, – pasakojo E.Mikėnas.
Mes informacijos negauname. Prezidiumo nariai prašė, kad būtų paruošta išsami pelno ir nuostolių ataskaita. Norėjome matyti visus biudžeto punktus, kurie buvo viršyti, ir sužinoti, kodėl buvo išleista daugiau, nei numatyta. Deja, šie klausimai nebuvo įtraukiami į posėdžių darbotvarkes, – sakė E.Mikėnas.
Apie tai, kaip asociacijos prezidiumo ir revizijos komisijos nariai bando gauti finansines ataskaitas, būtų galima rašyti atskirą tekstą. Leidimą atlikti asociacijos įstatuose numatytą funkciją „Linavos“ atstovai turėjo gauti per teismus, tačiau, jų teigimu, galutinis ir neskundžiamas teismo įpareigojimas nėra vykdomas.
„Šiuo metu „Grant Thornton Rimess“ atlieka asociacijos „Linava“ auditą, jo tarpinė ataskaita jau buvo pristatyta gruodžio mėn. prezidiumo nariams ir revizijos komisijai, tačiau galutinė ataskaita bus pateikta artimiausiame asociacijos prezidiumo posėdyje. Audito medžiaga yra skirta asociacijos „Linava“ vadovybei ir pristatoma asociacijos „Linava“ nariams visuotinio asociacijos narių susirinkimo metu. Dokumentas nėra skirtas trečiosioms šalims“, – situaciją komentavo G.Vincevičius.
Tyrimai užsitęsė
Pernai lapkričio mėnesį šiuo klausimu susidomėjo Seimo Audito komitetas. „Linavos“ vadovams komitete teko aiškintis, kaip yra panaudojami už TIR knygeles surenkami mokesčiai, ir argumentuoti, kodėl su šiais duomenimis negalima susipažinti viešai.
Seimo nariai sulaukė keisto atsakymo, kad finansinės ataskaitos buvo publikuojamos internete, tačiau tik dvi savaites. Kodėl tik internete ir kodėl tik dvi savaites, „Linavos“ atstovai paaiškinti nesugebėjo.
VMI atstovas Darius Buta 15min.lt patvirtino, kad šiuo metu inspekcija atieka „Linavos“ patikrinimą, tačiau patikslino, jog dėl didelės tyrimo apimties jis tęsis dar mažiausiai metus.
Milijoninės skolos
Neatsakytas liko ir klausimas, kiek bankrutuojančios UAB „Linavos servisas“ skolų perėmė asociacija „Linava“? Ir svarbiausia – kodėl ji tai iš viso darė?
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, išgirdęs klausimus, 15min.lt trumpai paaiškino, kad tai oponentų rezgamos intrigos artėjant gegužės mėnesį įvyksiančiam kongresui, kuriame bus renkamas naujas „Linavos“ prezidiumas. Ilgiau kalbėti jis teigė laiko neturintis ir pasiūlė bendrauti su asociacijos atstovu G.Vincevičiumi.
15min.lt G.Vincevičiaus pasiteiravo, ar tiesa, kad kai kurie „Linavos“ prezidiumo nariai per jų valdomas transporto įmones už kuro korteles UAB „Linavos servisas“, kuriam pradėta bankroto procedūra, skolingi milijonines sumas?
„Linavos“ atstovas nurodė, kad šiuos duomenis galėtų pateikti UAB „Linavos servisas“ bankroto administratorius Algimantas Zajankauskas. Iš pradžių pažadėjęs atsakyti į pateiktus klausimus, vėliau bankroto administratorius raštu 15min.lt informavo, kad negali pateikti prašomų duomenų, nes tai daryti neleidžia pagrindinio kreditoriaus – asociacijos „Linava“ – advokatai.
Neatsakytas liko ir klausimas, kiek bankrutuojančios UAB „Linavos servisas“ skolų perėmė asociacija „Linava“. Ir, svarbiausia – kodėl ji tai iš viso darė?
„Linavai“ perėmus dalį skolų bankroto administratorius neteko teisės šioms įmonėms reikšti turtinių pretenzijų. Labai abejotina, ar „Linavos“ perimtos skolos vertintinos kaip „geras“ turtas. Taip pat lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovautasi sprendžiant, kokias skolas perimti. Viešai svarstoma, ar tokiu būdu dabartinė vadovybė nesiėmė gelbėti lojalių asociacijos narių likusiųjų pinigais.
Formalus atsirašinėjimas
G.Vincevičius patvirtino, kad už kurą įsiskolino buvusio „Linavos“ prezidiumo nario Kęstučio Šarkausko įmonė „Baltijos vilkikai“, kuriai šiuo metu vykdoma bankroto procedūra. 15min.lt informacija, „Baltijos vilkikai“ už kurą bendrovei „Linavos servisas“ skolinga daugiau nei milijoną litų. Septynženklę sumą skolinga ir buvusio „Linavos“ viceprezidento Jono Grybausko įmonė „Lietmaz-servis“.
G.Vincevičiui taip pat buvo užduotas klausimas – kiek lėšų nuo 2010 m. šiuo metu bankrutavusioms įmonėms yra pervedusi „Linava“?
„Asociacija atlieka tūkstančius pavedimų įvairioms įmonėms už atliktus darbus ir paslaugas (pvz., tušinukų tiekėjai, valymo paslaugų įmonės). Negaliu jums atsakyti, ar jos visos dabar sėkmingai veikia“, – atrašė G.Vincevičius.
„Linavos atstovas“ nekomentavo, ar tiesa, kad bendrovei „Valikeda“ vežėjų lėšomis buvo suteikta keleto milijonų litų paskola muitinės sandėliams Klaipėdoje pirkti, o ši bendrovė bankrutavo nepraėjus ir pusmečiui nuo pinigų gavimo.
G.Vincevičius patvirtino, kad už kurą įsiskolino buvusio „Linavos“ prezidiumo nario Kęstučio Šarkausko įmonė „Baltijos vilkikai“, kuriai šiuo metu vykdoma bankroto procedūra. 15min.lt informacija, „Baltijos vilkikai“ už kurą bendrovei „Linavos servisas“ skolinga daugiau nei milijoną litų.
Septynženklę sumą skolinga ir buvusio „Linavos“ viceprezidento Jono Grybausko įmonė „Lietmaz-servis“, tačiau, G.Vincevičiaus teigimu, skola yra grąžinama.
„Ar galima vadinti grąžinimu, jei skola yra milijoninė, o per metus grįžta 10 ar 25 tūkst. litų? Taip iškraipoma transporto rinka. Ar įsivaizduojate, kaip sunku konkuruoti su tokiais vežėjais, kurie nemoka už kurą?“, – situaciją vertino E.Mikėnas.
