Pasak jos, vertinant bendrąjį bankų paskolų portfelį, pastebimas nežymus jų augimas, tačiau jis beveik penktadaliu mažesnis nei prieš koronaviruso pandemiją ir liečia tik didžiuosius rinkos dalyvius.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, jei transporto įmonė neturi bent 20 vilkikų, su jais nesikalba nei bankai, nei lizingo paslaugas teikiančios įstaigos.
„Taip smulkieji vežėjai, kai įmonėse dirba iki 9, ir mažieji vežėjai, kur dirba iki 49 darbuotojų, atsiduria užburtame rate. Pavyzdžiui, jei nepataisomai sugenda vilkikas ir verslas neturi santaupų, jis lieka už borto, nes neišgali savo lėšomis sumokėti maždaug 150 tūkst. eurų už naują vilkiką su puspriekabe“, – sakė jis.
„Bankuose galimybę gauti paskolas turi tik didelės įmonės – jos gali užstatyti nekilnojamąjį turtą, o mažieji – tik perkamus vilkikus, tačiau bankams tai netinka, nes jie paprastai reikalauja tik nekilnojamojo turto“, – teigė Z.Buivydas.
Tuo metu lizingo bendrovės atsisako lizinguoti vilkikus mažiesiems vežėjams, nes pasak jų, transporto sektorius yra ties „perkaitimo“ riba ir itin mažas įmonių pelningumas, kuris siekia 2-3 proc. per metus.
„Paradoksalu, bet valstybės pagalbos mažieji vežėjai nesulaukia, negali pasinaudoti ir „Invegos“ finansinių priemonių pagalba. Taip jie yra diskriminuojami, tad daugelis jų balansuoja ties žlugimo riba“, – sakė Z.Buivydas.
Asociacijos duomenimi, nuo pandemijos pradžios pernai kovą iki dabar iš transporto sektoriaus pasitraukė beveik 200 mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių.
