„LiTak-Tak“ teismo prašo priteisti jai iki šiol jau patirtas turto saugojimo ir priežiūros išlaidas – daugiau nei 848 tūkst. eurų ir pridėti po 65 tūkst. eurų per mėnesį laikotarpiu, kol bus priimtas situaciją keičiantis sprendimas. Įmonė taip pat prašo įpareigoti Vyriausybę rasti būdų įmonei atgauti savo turto disponavimo teisę ir turėti galimybę turimą karinės paskirties turtą realizuoti.
„LiTak-Tak“ veikla visiškai sustojo praėjusių metų spalį, kai po Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos (Komisija) išvados Vyriausybė savo nutarimu pripažino bendrovę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
„LiTak-Tak“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris nutarimą pripažino neteisėtu. Vyriausybė teismo sprendimą apskundė, kilęs ginčas šiuo metu toliau nagrinėjamas teismuose.
Kol vyksta teisiniai procesai, įmonė negali veikti karinės įrangos sektoriuje ir gauti pajamų, tačiau tuo pat metu privalo užtikrinti Keturiasdešimties Totorių kaime esančios gamyklos ir joje esančių karinės paskirties prekių bei pačios gamyklos priežiūrą, apsaugą, mokėti atlyginimus daliai darbuotojų, nuomą pastatų savininkui.
„Savo kailiu patiriame, ką reiškia kafkiškas procesas – valstybė įviliojo mus į absurdišką keistų sprendimų, reikalavimų labirintą ir paliko likimo valiai, supratusi, kad sukūrė problemą, kurios sprendimo nežino. Viliamės, kad sprendimą ras teismas, todėl tikimės teigiamos nutarties ir gairių, kuriomis vadovaudamiesi galėsime iškelti „LiTak-Tak“ verslą iš Lietuvos. Įprastu būdu net šito negalime padaryti – Vyriausybė nužudė įmonę, tačiau neleidžia jos palaidoti“, – sakė „LiTak-Tak“ vykdančioji direktorė Rasa Godelaitienė.
Pasak jos, situaciją dar paryškina aktualijos. „Šiuo metu Vyriausybė dangsto ir teisina valstybės kontroliuojamas įmones, kurios mėgina išlaikyti verslą su Baltarusijos įmone ir apeiti JAV sankcijas.
Mūsų atveju, Vyriausybės komisija priėmė beprecedentį sprendimą paskelbti „LiTak-Tak“ neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o pagrindinis jos argumentas buvo įmonės verslo ryšiai su kita Baltarusijos įmone. Tačiau tuo metu ši Baltarusijos įmonė nebuvo sankcionuota, o „LiTak-Tak“ turėjo visus reikalingus leidimus, išduotus atsakingų Lietuvos institucijų. Tai net ne dvigubi standartai, tai – pasityčiojimas iš pačios nacionalinio saugumo idėjos“, – pridūrė R.Godelaitienė.
„LiTak-Tak“ jau anksčiau yra skelbusi, kad jos akcininkai Ukrainos piliečiai ketina kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimų centro (ICSID) arbitražą Vašingtone arba į kitą kompetentingą tarptautinį arbitražą, ginčo sprendimui taikantį Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles. Preliminariu skaičiavimu, investicijų, taip pat pačios įmonės patirtų nuostolių ir dėl Vyriausybės nutarimo įmonės negautų pajamų suma sudarys daugiau nei 140 mln. eurų.
„LiTak-Tak“ turi gavusi NATO ir ES šalių pasiūlymų įsigyti ar modernizuoti pažangias radarų sistemas už daugiau nei 26 mln. eurų, tačiau šių užsakymų negali vykdyti dėl tų pačių Vyriausybės sprendimų.
