„Perduotos elektros kiekio augimą daugiausiai lėmė sparčiai intensyvėjanti ūkinė veikla. Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrą šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o tai atspindi ir elektros perdavimo sistemos operatorės veiklos rodikliai. Patikimai veikianti ir vystoma perdavimo sistema sudaro visas prielaidas toliau sėkmingai tęsti strateginės reikšmės projektus, iš kurių svarbiausias — siekis 2025 metais baigti sinchronizuoti Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų Europos tinklais“, — komentuoja „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak jo, kryptingai įgyvendindami sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, „Litgrid“ per pirmąjį metų pusmetį įvykdė ne vieną reikšmingą projektą. Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungčiai „LitPol Link“ plėsti į keitiklių stotį prie Alytaus sėkmingai pristatyti du iš trijų galingiausių Baltijos šalyse autotransformatorių. Paskelbtas naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris projektavimo ir rangos darbų viešasis pirkimas.
Per pastarąjį pusmetį užbaigtas Joniškio rajone veiksiančios naujos 330 kV skirstyklos „Mūša“ teritorijų planavimas. Po rekonstrukcijos įjungtos Utenos ir Ignalinos AE transformatorių pastočių 330 kV skirstyklos, vykdomos 330 kV linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijos. Baigta naujos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo studija, toliau planuojami ir vykdomi parengiamieji darbai, būtini šios jungties statyboms.
Sistema veikia patikimai
Pirmą šių metų pusmetį gerėjo pagrindiniai sistemos patikimumo rodikliai. Ir nutraukimų vidutinės trukmės (angl. average interruption time, AIT), ir neperduotos energijos kiekio (angl. energy not supplied, ENS) rodikliai buvo mažesni, palyginti su pirmaisiais 6 praėjusių metų mėnesiais.
AIT siekė 0,099 min., kai pernai šis rodiklis buvo 0,139 minutės. Tuo tarpu ENS šiemet sudarė 2,823 MWh, kai pernai siekė – 4,052 MWh. Tai gerokai lenkia 2021 m. „Litgrid“ keliamus tikslus, kad AIT per visus metus neviršytų 0,29 min., o ENS – 6,300 MWh.
Kaip rašoma pranešime, tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas pirmąjį šių metų pusmetį buvo atitinkamai 98,13 proc. ir 82,36 procento. „LitPol Link“ prieinamumas, palyginti su praėjusiais metais, mažėjo šių metų gegužę atjungus jungtį dėl planinių priežiūros darbų.
Investicijų kryptis – sinchronizacija ir tinklo patikimumas
Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 31,8 mln. eurų — 21,6 proc. didesnis negu per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius. EBITDA augimą labiausiai lėmė 13,5 mln. eurų geresnis nei praeitų atitinkamo laikotarpio sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo. Bendrovės grynasis pelnas buvo 17,4 mln. eurų, 27 proc. didesnis nei tuo pačiu metu 2020 m., kai jis sudarė 13,6 mln. eurų.
Pirmą 2021 m. pusmetį „Litgrid“ investicijos siekė 14,5 mln. eurų, iš jų 38 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 62 proc. — perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.
Atnaujindama tinklą „Litgrid“ taiko pažangius sprendimus, kuriais siekiama mažinti perdavimo sistemos poveikį aplinkai. Šiuo metu atnaujinamose Baltupio ir Rėkyvos transformatorių pastotėse nebus naudojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Įvertinusi šių pilotinių projektų rezultatus, ateityje bendrovė sieks visiškai atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų visose „Litgrid“ transformatorių pastotėse.
Tvarumo tikslai išlieka įmonės dėmesio centre ir kitose veiklos srityse – „Litgrid“ planuoja galimybes integruoti vis daugiau atsinaujinančių išteklių. Bendrovė liepą paskelbė viešąjį pirkimą studijai, kuri įvertins optimalaus atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojų prijungimo ir perdavimo tinklo išnaudojimo bei vystymo galimybes. „Litgrid“ užtikrins, kad iki 2030 metų prie sausumos tinklo galės būti prijungta valstybės tiksluose numatyta vėjo elektrinių galia.