Naują Loterijų įstatymo redakciją parengusiai Finansų ministerijai asociacija pateikė savo pastabas, kad įstatymo pakeitimai turėtų koncentruotis ne į naujus draudimus ir suvaržymus, o į naujų technologijų bei pasikeitusių mokėjimo būdų reglamentavimą.
„Nematome jokių objektyvių pavojų, kuriuos reikėtų užkardyti siūlomais nustatyti draudimais. Loterijų verslas yra tampriai susijęs su organizatoriaus reputacija ir žaidėjų pasitikėjimu. Net nekeičiant teisinio reglamentavimo ir be valstybės įsikišimo rinka pati išsivalė nuo sąžiningumo stokojančių loterijų organizatorių“, – BNS teigė asociacijai priklausančios didžiausios Lietuvoje loterijų organizatorės „Olifėja“ generalinio direktoriaus patarėjas teisės klausimais Andrius Karaliūnas.
„Vikinglotto“ ir „Eurojackpot“ ateitis Lietuvoje neaiški
Loterijų asociacijos teigimu, priėmus siūlomą įstatymo projektą kyla realus pavojus, kad Lietuvoje negalės būti organizuojamos bendrai keliolikos Europos šalių rengiamos loterijos „Vikinglotto“ ir „Eurojackpot“. Projekte reikalaujama loterijoje naudojamus įrenginius sertifikuoti Lošimų priežiūros tarnyboje (LPT), tačiau tai gali būti neįmanoma, kai jie yra ne Lietuvoje.
„Lietuvos žaidėjų perkamų „Vikinglotto“ ir „Eurojackpot“ loterijų bilietų dalis nėra tokia reikšminga, kad savo partneriams galėtume iškelti reikalavimą atlikti jų įrangos sertifikavimą pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti procedūrą“, – teigė A.Karaliūnas.
Pasak jo, šiuo metu šios įrangos sertifikavimas įtvirtintas Azartinių lošimų įstatyme, tačiau jis neturėtų būti aklai perkeliamas į Loterijų įstatymą.
„Principinis lošimų ir loterijų skirtumas yra tai, kad azartiniuose lošimuose organizatorius lošia prieš lošėją, o loterijose žaidėjai dalyvauja žaidime kartu su kitais žaidėjais ir tik jie laimi prizus. Loterijų organizatorius organizuoja žaidimą, už iš anksto nustatytą surinktų pinigų dalį steigia prizus ir juos atsitiktinai išdalija laimėtojams. Loterijų organizatorius net ir teoriškai neturi intereso naudoti įrangą, užtikrinančią didesnį jo pranašumą prieš loterijos dalyvį, be to, ir patys azartinių lošimų įrenginiai labai skiriasi nuo loterijos įrenginių“, – tvirtino A.Karaliūnas.
Anot jo, dėl neaiškių įstatymo projekto formuluočių kyla ir klausimų, ar, pavyzdžiui, ateityje bus galima rengti „Teleloto“ žaidimą televizijos studijoje.
„Įstatymo projekte siūloma susieti laimėjimą išskirtinai su biliete esančia informacija, o „Teleloto“ išskirtinis populiarumas susijęs su studijoje organizuojamais žaidimais, jų dalyviai atrenkami pagal loterijos bilietus, tačiau laimėjimai priklauso nuo jų veiksmų ar pasirinkimų“, – aiškino A.Karaliūnas.
Jo teigimu, galima prognozuoti, kad vien dėl šių loterijų organizavimo nutraukimo biudžetas netektų 2,2 mln. eurų loterijų mokesčio ir daugiau kaip 2 mln. eurų pelno bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų, tuo metu loterijų organizatorių labdarai skiriamos lėšos sumažėtų daugiau kaip 3,5 mln. eurų.
Loterijų žaidėjų amžių riboti siūloma išmokant laimėjimus
Loterijų asociacija teigia pritarianti siūlymui loterijose leisti dalyvauti tik sulaukusiesiems 16 metų. Anot asociacijos, didžiausios loterijas Lietuvoje organizuojančios bendrovės „Olifėja“ ir „Euloto“ veikia pagal Europos loterijų asociacijos patvirtintus atsakingo loterijų organizavimo standartus, vienas pagrindinių jų reikalavimų – diegti ir vykdyti efektyvias priemones, ribojančias vaikų dalyvavimą loterijose.
„Siūlymas leisti loterijų bilietų pardavimą nuo 16 metų diskusijų nekelia, nes vaikų dalyvavimas loterijose ir taip ribojamas pačių organizatorių (....) Vis dėlto numatytas šio apribojimo reglamentavimas yra tuo pat metu perteklinis ir skylėtas“, – sakė A.Karaliūnas.
Pasak jo, įstatymo projekte neaptariamos telefoninės loterijos ir kaip jose reikėtų atlikti amžiaus patikrinimą – tai gresia, kad vienos loterijų rūšių neliks apskritai.
Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS anksčiau teigė, kad internetinio ir telefoninio ryšio loterijose bus galima dalyvauti tik iš anksto sudarius rašytinės ar elektroninės formos sutartis ir loterijos organizatoriui įsitikinus, kad ją sudaręs asmuo yra vyresnis kaip 16 metų.
Pasak Loterijų asociacijos, naujoje įstatymo redakcijoje išlieka spragų, dėl kurių šis projektas nesprendžia realių loterijų organizavimo problemų.
„Internetinio ryšio loterijose dalyvaujantiems žaidėjams siūloma sudaryti galimybę (....) loterijų organizatoriui pateikti prašymą riboti didžiausią pinigų sumą, kurią žaidėjas gali išleisti loterijos bilietams per mėnesį arba nusistatyti paros laiko limitą, kuriam suėjus žaidėjui turės būti nutraukta galimybė dalyvauti internetinio ryšio loterijose“, – teigė A.Dilba.
A.Karaliūnas taip pat kritiškai vertino siūlymą visiškai uždrausti savitarnos terminalai, esą, kad jais nesinaudotų vaikai.
„Primename, kad parduotuvių savitarnos terminaluose dabar galima pirkti alkoholinius gėrimus, ir apsaugos priemonių užtenka, kad jais nesinaudotų vaikai, tačiau loterijų bilietams reglamentavimas yra griežtesnis“, – tvirtino A.Karaliūnas.
Jo teigimu, loterijų žaidėjų amžių paprasčiausia būtų riboti išmokant laimėjimus.
„Paprasta, nesudėtingai įgyvendinama ir efektyvi amžiaus apribojimo užtikrinimo priemonė būtų nustatytas draudimas neišmokėti laimėjimo asmenims, neturintiems 16 metų. Tai leistų pasiekti įstatymo projekte numatytus tikslus neribojant rinkos ir įstatyme smulkmeniškai neaprašant visų procedūrų“, – aiškino A.Karaliūnas.
Anot jo, abejonių kelia ir įstatymo projekto rengėjų siūlymas nustatyti naują įstatymo tikslą – mažinti loterijų prieinamumą. Jis siejamas su Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytu tikslu teikti pagalbą turintiems žalingų įpročių asmenims, mažinti psichoaktyviųjų medžiagų, įskaitant alkoholį, pasiūlą ir paklausą.
„Vyriausybės programoje niekaip nėra iškeltas tikslas mažinti loterijų prieinamumą. Manome, kad (...) projekto rengėjai neteisingai interpretavo Vyriausybės siekius. Be to, tokiam įstatymo tikslui iškelti nėra jokio objektyvaus pagrindo“, – teigė A.Karaliūnas.
Pasak jo, statistika rodo, kad 2016 metais vienas šalies gyventojas loterijos bilietams pirkti skyrė 2,4 euro per mėnesį. „Vilmorus“ šiemet atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis loterijų žaidėjų bilietus perka kartą per savaitę, daugiau nei trečdalis – kartą per mėnesį, tik 8 proc. – kelis kartus per savaitę. Be to, absoliuti dauguma respondentų nurodė, kad vieno pirkimo metu loterijos bilietams skiria ne daugiau kaip 5 eurus.
„Manome, kad šie skaičiai akivaizdžiai parodo, jog loterijos nėra ta sritis, kuri kelia pavojų visuomenei, ir kad valstybei reikėtų prioritetu paskelbti tikslą mažinti loterijų prieinamumą“, – tvirtino A.Karaliūnas.
Loterijų organizatoriams aktualios problemos
Pasak Loterijų asociacijos, naujoje įstatymo redakcijoje išlieka spragų, dėl kurių šis projektas nesprendžia realių loterijų organizavimo problemų.
Naujoje loterijų įstatymo redakcijoje taip pat numatyti griežtesni reikalavimai loterijų reklamai, reglamentuojami loterijų pavadinimai ir jų bilietų išvaizda. Bilietuose ketinama uždrausti naudoti su azartiniais lošimais susijusius vaizdus, o loterijas vadinti lošimų pavadinimais.
„Galiojančiame įstatyme yra draudimas skelbti informaciją apie laimėjusius asmenis be jų sutikimo, dėl to kyla diskusijos apie paslaptingus laimėtojus ir sąmokslo teorijos. Siūlytume atsisakyti perteklinės apsaugos ir leisti loterijų organizatoriams skelbti informaciją apie pagrindinių didžiųjų loterijų prizų laimėtojus kaip turinčią reikšmę visuomenei“, – teigė A.Karaliūnas.
Anot jo, įstatymo projekte nekeičiama nuostata, kad loterijų tiražus ir toliau turės stebėti ne mažiau kaip trijų narių komisija, nors rinka ir technologijos padarė didelę pažangą.
„Loterijų, kurių tiražai vyksta keliolika kartų per dieną, o atskiro tiražo laimėjimų fondą dažnai nesudaro ir 1 tūkst. eurų, kaštai dėl reikalavimo juos nuolat stebėti trijų asmenų komisijai nepagrįstai išauga. Mūsų nuomone, galėtų būti nustatyta, kad tiražuose, į kuriuos loterijos bilietų parduota mažesnei sumai, nei 100 tūkst. eurų, ir kurių eiga fiksuojama vaizdo įrašymo technika, nebūtų privaloma tiražo komisija“, – sakė A.Karaliūnas.
Jo teigimu, kadangi pastaruoju metu vis dažniau neturintys licencijos organizuoti loterijas asmenys savo renginius pavadindami „loterija“ klaidina vartotojus. Anot jo, įstatyme galėtų būti nustatytas aiškus reikalavimas, kad apibūdindami ar vadindami savo organizuojamą žaidimą, žodį „loterija“ galėtų naudoti tik licenciją organizuoti loterijas turintis organizatorius.
Griežtesni reikalavimai reklamai, jų pavadinimams
Naujoje loterijų įstatymo redakcijoje taip pat numatyti griežtesni reikalavimai loterijų reklamai, reglamentuojami loterijų pavadinimai ir jų bilietų išvaizda. Bilietuose ketinama uždrausti naudoti su azartiniais lošimais susijusius vaizdus, o loterijas vadinti lošimų pavadinimais.
Šiuo metu reikalavimai loterijos bilietų išvaizdai ir loterijų pavadinimams nėra nustatyti, todėl organizatoriai dažnai loterijas pavadina lošimų pavadinimais – bingo, pokeris, ruletė. Be to, ant loterijų bilietų vaizduojami su lošimais susiję simboliai, pavyzdžiui, kortos.
„Siūloma drausti loterijų reklamą, siejančią dalyvavimą loterijose su sveikatos būklės pagerėjimu, asmeninių ir finansinių problemų sprendimu, socialine sėkme“, – BNS anksčiau teigė A.Dilba.
Šiuo metu loterijų reklama neribojama, todėl jų organizatoriai gali skelbti bet kokią su loterijomis susijusią informaciją – didžiausio prizo dydį, prizų kiekį, laimėtojų sėkmės istorijas ir panašiai.
Loterijų organizatorius taip pat ketinama įpareigoti sukaupti minimalią sumą laimėjimams. Šios lėšos, kurios turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. loterijų organizatorių minimalaus reikalaujamo nuosavo kapitalo, turės būti laikomos sąskaitose arba kasoje.
„Lėšas loterijos organizatorius turės laikyti ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams. Taip siekiama užtikrinti, kad loterijų organizatoriai nuo pat loterijų organizavimo pradžios būtų pajėgūs išmokėti didelės vertės laimėjimus“, – tvirtino A.Dilba.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje didžiąsias loterijas organizavo penkios bendrovės ir viena mažoji bendrija.
Įstatymo projekte taip pat nustatoma, kad loterijų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, reputacijos ir kitus veiklos standartus, yra finansiškai patikimi.
Finansų ministerija siūlo, kad nauja įstatymo redakcija, kuriai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, įsigaliotų nuo 2019 metų gegužės 1 dienos. Jis pakeistų 2003 metų liepos 1 dieną priimtą įstatymą.
Loterijos organizuoja šešios įmonės
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje didžiąsias loterijas organizavo penkios bendrovės ir viena mažoji bendrija.
Loterijų organizatorių pajamos iš išplatintų bilietų šiemet siekė 42,963 mln. eurų – 7,9 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-birželį, kai bilietų apyvarta buvo 39,826 mln. eurų.
Bendrovės šiemet iš viso išplatino 42,849 mln. vienetų bilietų (6,7 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį), gyventojams išmokėtų loterijų laimėjimų suma siekė 24,039 mln. eurų (23,7 proc. daugiau).
Didžiųjų loterijų organizatoriai pirmąjį pusmetį į biudžetą sumokėjo 2,464 mln. eurų loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Loterijų asociacijos narės yra loterijas rengiančios bendrovės „Olifėja“, „Euloto“ ir „Žalgirio loto“, taip pat kompiuterinių terminalų tinklą valdanti „Lotelita“.
