„EBU vakar (antradienį – 15min) publikuotame pranešime pabrėžia, kad siūlomos LRT įstatymo pataisos grindžiamos Seimo laikinosios tyrimų komisijos išvadomis. Dėl šios komisijos sudarymo teisėtumo kreiptasi į Konstitucinį teismą, o LRT veiklą tyrusios Seimo laikinosios komisijos išvadas pats Seimas atmetė“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Anot LRT, EBU manymu, tokiomis aplinkybėmis vertėtų sulaukti Konstitucinio teismo sprendimo ar imtis reformų remiantis kitais pagrindais.
„EBU generalinio direktoriaus Noelio Currano teigimu, LRT įstatymas reglamentuoja demokratinei visuomenei svarbios institucijos veiklą ir turėtų užtikrinti Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinę autonomiją bei turinio nepriklausomumą“, – nurodo nacionalinis transliuotojas.
2018 metais EBU atkreipė dėmesį, kad siūlomas įstatymo projektas turėtų užtikrinti patikimus saugiklius – naujuoju įstatymu steigiama valdyba, esą perimsianti didelę LRT tarybos kompetencijų dalį, turi būti apsaugota nuo politikų įtakos.
Naujoji LRT įstatymo redakcija numato naujai steigiamą LRT ombudsmeno pareigybę.
„EBU pabrėžia, kad ombudsmeno pareigos ir atsakomybė turi būti aiškiai apibrėžtos, siekiant užtikrinti sklandžiai veikiantį savireguliavimo mechanizmą, kuris didintų skaidrumą ir teiktų rekomendacijas už LRT valdymą ir kontrolę atsakingiems asmenims“, – rašoma pranešime.
EBU, kaip nurodo LRT, jau išsiuntė preliminarias savo pastabas Lietuvos Seimui ir, jei to prireiks, yra pasiruošusi teikti pastabas dėl siūlomo LRT įstatymo projekto.
-
„Valstiečius“ balsavime dėl LRT išvadų apleidę „socdarbiečiai“ laukia sprendimo dėl aplinkos ministro
-
Nepavykus patvirtinti LRT tyrimo išvadų, valdantieji nedelsdami imsis įstatymo pataisų
-
Mindaugas Jackevičius taps Lrt.lt portalo vyriausiuoju redaktoriumi
-
Pralaimėję kovą dėl išvadų, „valstiečiai“ rengiasi keisti LRT įstatymą
Valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio bei kitų penkių „valstiečių“ registruotos LRT įstatymo pataisos bus teikiamos pratęstos Seimo rudens sesijos metu – penktadienį.
Pataisos registruotos po to, kai Seime nepavyko patvirtinti nacionalinio transliuotojo LRT ūkinę ir finansinę veiklą tyrusios komisijos išvadų.
Kaip ir komisijos išvadose, naujomis pataisomis siūloma keisti LRT valdyseną – skiriasi tik principai.
Ir išvadose, ir projekte numatyta trumpinti LRT tarybos narių kadenciją, keisti tarybos sudaryto principus, įsteigti valdybą.
Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad nacionalinį transliuotoją valdo taryba, valdyba ir generalinis direktorius.
Pagal projektą, taryba būtų sudaroma penkeriems metams iš 12 asmenų: du skirtų prezidentas, du Seimas, 4 narius (po vieną) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija ar 4 narius bendru sutarimu skirtų universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai.
Valdyba yra sudaroma ketveriems metams iš septynių asmenų. Valdyba, kurios dabar nėra LRT, nustatytų darbuotojų apmokėjimo tvarką, tvirtintų LRT generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų, LRT ombudsmeno darbo sutarties sąlygas, atlyginimus, įstaigos veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, pan.
Įstatymo projekte nurodoma, kad „LRT programose bei LRT portale turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, programos ir LRT portalo turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms“, „neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms“, „LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios – autorizuotos, patikrintos ir išsamios“.
LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT portale pateikiama informacija turi atspindėti įvairias politines pažiūras.
„LRT radijo ir televizijos programose ir LRT portale pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno programoms ar LRT portalo turiniui. Masinė kultūra atspindima apžvalginėse, pažintinėse, analitinėse LRT programose ir LRT portalo turinyje“, – rašoma projekte.
Naujuoju įstatymu būtų sukurta ir nauja pareigybė – LRT ombudsmenas. Jis prižiūrėtų, kaip nacionalinis transliuotojas laikosi etikos normų, nagrinėja savo darbuotojų ir visuomenės atstovų skundus, pasiūlymus.
Seimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo sudaręs komisiją LRT finansams tirti. Ji turėjo nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Komisija nustatė pažeidimų, bet Seimas jos išvadų ketvirtadienį nepatvirtino, opozicija įžvelgė, kad valdantieji nori politizuoti ir užvaldyti nacionalinį transliuotoją.
