Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R.Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R.Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.
A.Rotenbergo trąšas perka per Dubajų
„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.
Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A.Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.
Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.
Vis dėlto trąšų iš „Minudobreniya“ importas slepia ir daugiau paslapčių.
„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.
„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „AgriculturalMinerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.
Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.
Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati–Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.
Veikia Rusijos ir Ukrainos oligarchai
Tai keistas sutapimas, vedantis iki A.Rotenbergo verslo partnerio, Ukrainos oligarcho Dmytro Firtašo. Vienas turtingiausių Ukrainos žmonių šiuo metu gyvena Austrijoje, o jo ekstradicijos dėl pinigų plovimo reikalauja ir JAV, ir pati Ukraina.
D.Firtašui priklauso tarptautinis chemijos koncernas „Ostchem“ ir Rusijos trąšų gamintoja „Uralkali“.
D.Firtašas turtus susikrovė iš rusiškų dujų importo į Ukrainą. Jis vadovavo dabar jau likviduotai įmonių grupei „RosUkrEnergo“, bendradarbiavusiai su Rusijos dujų milžine „Gazprom“. D.Firtašas palaikė nuverstą prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
2011 metais D.Firtašas paskelbė apie bendradarbiavimą su „Minudobreniya“ – tiksliau, apie bendrus projektus su „Minudobreniya“ per produktotiekį „Toljati–Gorlovka–Odesa“. Tą patį, per kurį keliauja verslo partnerio A.Rotenbergo trąšos.
Oficialus „Minudobreniya“ atstovas Europos Sąjungoje yra būtent „Ostchem Germany“.
O štai apie „Minudobreniya“ trąšas pardavinėjančią „Agriculture Minerals“ DMCC, iš kurios trąšas importuoja „Agrokoncernas“, informacijos nedaug. Bendrovė įregistruota 2016 metais, kaip tik po sankcijų. Jos prekyba trąšomis per metus išaugo kone triskart (2016 m. parduota 500 tonų, 2017 m. – 1400 tonų). Bendrovė nurodo, kad bendradarbiauja su 20 klientų Europoje. Bendrovės oficialaus puslapio domenas, keistas sutapimas, registruotas Rusijoje.
Gali būti, kad trąšų pardavinėjimas per tarpininkus – būdas apeiti A.Rotenbergui taikomas sankcijas. O šiame žaidime dalyvauja ir lietuviškas verslas. Bent jau taip mano LRT Tyrimų skyriaus kalbintas žurnalistas, tiriamojo projekto „munscanner.com“ autorius Michailas Maglovas. Jis persekiojamas Rusijoje ir šiuo metu gyvena Lietuvoje.
„Akivaizdu: jei bendrovė Dubajuje buvo užregistruota 2016 m., o tai buvo viduriukas tų sankcijų, kurios egzistuoja. Jos buvo įvestos 2014 m. antroje pusėje. Tai rodo, kad sankcijos sudavė smūgį tiems Rusijos verslininkams, su V. Putinu susijusiems asmenims, ir nutraukė jų verslą. Jiems teko sugaišti laiko ir jėgų, kad sukurtų naujas pardavimo schemas. Iš visko sprendžiant, registruoti įmonę Dubajuje, kuri tampa tik „tarpine“ šiems sandoriams. Tai tik patvirtina prielaidas, kad tai – mėginimas apeiti sankcijas. Kodėl Dubajuje? Kur Dubajus, kur Lietuva, kur Rusija“, – svarstė M.Maglovas.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Už šią nusikalstamą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Tačiau pats „Agrokoncernas“ tikina, kad trąšas importuodamas iš A.Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ jokių įstatymų nepažeidžia.
„Europinė trąšų rinka priklauso nuo rusiškų žaliavų: kalio, fosforo, dujų. Suprantame, kad šis verslas jus domina tiek, kiek domina politika, tačiau pabrėžiame, kad vadovaujamės aukštais verslo standartais ir etika, mes esame verslo atstovai ir politikoje nedalyvaujame, nesiekiame jokių tikslų, išskyrus laiku ir tinkamai pateikti savo klientams informaciją ir reikalingus žemės ūkiui produktus. Dirbame ir vadovaujamės Lietuvos, ES įstatymais bei teisės aktais“, – nurodoma koncerno atsakyme.
R.Karbauskis: nieko nežinau, versle nedalyvauju
R.Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A.Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.
„Nežinau, aišku, nežinau,– LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“
R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A.Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.
„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau... Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Be to, R.Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“
Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R.Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“
Apie trąšų importą iš A.Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.
O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“
Susiję Kremliui palankūs asmenys
A.Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A.Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.
Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.
Taigi sankcijomis baudžiamas A.Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.
Tačiau su „Minudobreniya“ susiję ir daugiau Kremliui palankių asmenų.
Čia svarbu paminėti, kad, kai A.Rotenbergas atsidūrė juodajame sąraše, savo turtus jis ėmė slapstyti. Su juo siejamos Kipre esančios bendrovės buvo perregistruotos nurodant naujus savininkus ir vadovus. O dalis turto buvo nukreipta į Mergelių salas.
Pagal dabartinius išrašus, „100 proc. „Yaibera Holdings“ akcijų priklauso „Laguz Management“. Pastarosios visos akcijos priklauso dar vienai Kipre registruotai „Sparomovo Enterprises“, o ši – „Dremion Holdings“, kuri yra Mergelių salose, ir čia galutinis naudos gavėjas yra paslėptas.
Neoficialiais duomenimis, Kipre esantį ofšorą „Laguz Management Limited“ artimas V.Putino bičiulis gali valdyti kartu su jau minėtu Ukrainos oligarchu D.Firtašu.
„Buvo kalbama, kad sandoryje perkant tos gamyklos akcijas dalyvavo ir D.Firtašas. Bet kai įvyko sandoris, A.Rotenbergo spaudos tarnyba paskelbė, kad kontrolinės akcijos priklauso jo kompanijoms. Tačiau po šio sandorio buvo daug susitarimų su D.Firtašo kompanijomis:jeigu aš neklystu, dėl to, kad būtų panaudotas tranzitinis vamzdis, kuris eina iš Voronežo trąšų gamyklos į Odesos uostą, kurio kontrolė buvo D.Firtašo rankose. Iš esmės jie turi bendrą gamybos grandinę. „Minudobreniya“ išgauna, o D.Firtašo kompanijos perdirba ir gauna gatavą produkciją“, – aiškina M.Maglovas.
A.Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus.
Kas tie broliai Rotenbergai?
Kuo Europos Sąjungai ir JAV prasikalto Rusijos oligarchas A.Rotenbergas, kad buvo įtrauktas į juodąjį sąrašą?
Tiek A.Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V.Putino bičiuliais. Su V.Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.
2000 m., kai V.Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A.Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V.Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.
Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A.Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.
JAV iždo departamento duomenimis, ruošiantis Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms, brolių Rotenbergų verslas laimėjo kontraktų iš viso už 7 mlrd. dolerių. Vienas Rotenbergų partnerių, verslininkas Vladimiras Šestakovas net yra viešai guodęsis, kad broliai Rotenbergai reikalus, kurių sprendimas užtrunka mėnesių mėnesius, sugeba išspręsti vienu telefono skambučiu.
Tačiau broliams Rotenbergams tarptautinės sankcijos taikomos ne vien dėl artimos bičiulystės su V.Putinu. Priežastis – dar ir V.Putino globotas projektas – šį pavasarį pompastiškai atidarytas Krymo tiltas. Kremliaus šeimininkui – tai asmeninės pergalės prieš Ukrainą ir Vakarus simbolis. O prie šio simbolio statybų prisidėjo ir V.Putino senas bičiulis A.Rotenbergas.
Po pusiasalio aneksijos V.Putinas A.Rotenbergo paprašė pastatyti Krymo tiltą, jungiantį Kerčės pusiasalį Kryme ir Tumano pusiasalį Rusijoje. 228 mlrd. rublių (3 mlrd. eurų) kainavusio tilto statybas finansavo Rusija, o sutartis su A.Rotenbergo įmone „Stroygazmontazh“ sudaryta, nors ši bendrovė prieš tai nebuvo stačiusi jokio didesnio tilto.
A.Rotenbergas taip pat vadovavo viešųjų ryšių kampanijai, kuria siekta pagrįsti Rusijos teises į Krymą.
JAV taiko sankcijas ne tik A.Rotenbergui, bet ir jo broliui BorisuiRotenbergui (šis ES sankcijų išvengė dėl turimos Suomijos pilietybės). Amerikiečių juodajame sąraše – ir A.Rotenbergo sūnus Igoris Rotenbergas, kuriam tėvas po sankcijų įvedimo perleido dalį savo verslo.
Štai ES nuo šių metų sankcijas ėmė taikyti ne tik juodajame sąraše esantiems asmenims, bet ir kai kurioms jų valdomoms bendrovėms. Iš viso šešioms, prisidėjusioms prie Krymo tilto statybų. Tarp jų – „PJSC Mostotrest“ ir „Stroygazmontazh LLC“ (SGM), priklausančioms A.Rotenbergui.
Sankcijos. Kaip jos veikia
Azotines trąšas gaminanti „Minudobreniya“ sankcijų sugebėjo išvengti. Bent jau ES.
Tačiau JAV į verslus su Rotenbergais ir kitais juodajame sąraše esančiais V.Putino „apaštalais“ žiūri kur kas principingiau.
JAV vadovybė yra rekomendavusi savo piliečiams būti ypač atsargiems vykdant operacijas su organizacijomis, susijusiomis su asmenimis, įtrauktais į sankcijų sąrašą, jei minėtoms organizacijoms priklauso mažiau nei 50 proc. bendrovės kapitalo. JAV fiziniams ir juridiniams asmenims rekomenduojama patikrinti, ar viena arba kita bendrovė nėra kontroliuojama asmenų, įtrauktų į juodąjį sąrašą.
Kai JAV įvedė sankcijas, amerikiečių verslui teko atsisakyti ir A.Rotenbergo gamyklos trąšų. O prieš sankcijų įvedimą viena pagrindinių „Minudobreniya“ eksporto krypčių buvo būtent JAV.
A.Rotenbergas nepageidaujamas ir Ukrainoje, tačiau ir ukrainiečiai pražiopsojo progą pabūti iki galo principingi. Įvedę embargą visoms iš Rusijos importuojamoms trąšoms, šią vasarą pastebėjo, kad rusiškos trąšos į Ukrainą vis dar keliauja. Pasirodo, šalies saugumo tarnyba, įtraukusi A.Rotenbergą į Ukrainos sankcijų sąrašą, į jį neįtraukė trąšų bendrovės „Minudobreniya“. O vien per 2017 m. į Ukrainą importuota 168,3 tūkst. tonų azoto trąšų iš Rusijos.
„Tai – politinis klausimas. Gegužę Ukraina pradėjo rimtai priiminėti sankcijas, taip pat ir prieš V.Putino aplinką. Tada kai kurie Aukščiausiosios Rados deputatai kritikavo P.Parošenko, kad į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą nepateko D.Firtašo partneris. Tokį pareiškimą taip pat padarė buvęs žurnalistas-tyrėjas deputatas Sergejus Leščenka, – aiškina M.Maglovas. – Po kelių mėnesių A.Rotenbergas ir jo šeima vis dėlto buvo įtraukti į Ukrainos sankcijų sąrašą, bet jų turimiems juridiniams asmenims, kurie užsiima taip pat ir trąšų tranzitu į Ukrainą, sankcijos netaikomos.“
M.Maglovas mano, kad P.Parošenko politiškai susiduria su dilema: galėtų įtraukti „Minudobreniya“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą, bet tai reikštų, kad Ukrainoje esančių gamyklų, priklausančių A.Rotenbergo verslo partneriui D. Firtašui, veikla sutriktų. „Jos negaus žaliavų, o tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių liks be darbo. Manau, tai tokia problema, kuri kabo virš P.Parošenkos. Iš vienos pusės jis į sankcijų sąrašą gamyklą gali įtraukti lengvai, bet ką jis darys su tais tūkstančiais žmonių, kurie gyvena tuose nedideliuose miesteliuose ir dirba tose gamyklose“, – svarsto M.Maglovas.
Ekspertai: ES sankcijos neveikia
LRT kalbintas Rusijos žurnalistas M.Maglovas mano, kad „Minudobreniya“ atvejis įrodo, kad įvestos sankcijos neveikia, o į jas įtraukti asmenys taip ir lieka nenubausti.
„Manau, bet kokie Europos – nesvarbu, veikiančių Lietuvoje, Lenkijoje ar Vokietijoje – įmonių sandoriai ar bet kokie veiksmai, sankcijas apeinant, pakerta tokį ES politinį įrankį kaip sankcijos. Jeigu jie (verslininkai – LRT) bando apeiti sankcijas ir toliau dirbti su A.Rotenbergu ar su ponais Kovalčiukais, arba su kitais aplinkos žmonėmis, tai rodo, kad politiškai Kremlius vertina šitas Vakarų „sankcijas“ kaip pasirodymą prieš savo rinkėjus, bet realiai esą tai norima ir toliau bendradarbiauti. Tai yra toks įprastas europietiškas parsidavėliškumas. Tai įprastas troškimas gauti papildomų pajamų ir pelną“, – svarstė M.Maglovas.
Verslo su V.Putino bičiuliais nepateisina ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
„Yra paprastas dalykas: ar Lietuva pirks tas rusiškas trąšas – yra vienas klausimas. Kitas klausimas – ar žmonės, tiesiogiai susiję su šituo verslu, ar jie yra Lietuvos politikoje, – kalba apžvalgininkas. – Čia nėra klausimas, ar Lietuva, ar kažkokios Lietuvos bendrovės iš principo gali pirkti trąšas iš Rusijos. Aš keliu klausimą, ar žmonės, esantys Lietuvos politikoje ir netgi priimantys vienus svarbiausių sprendimų, gali turėti verslą, kuris yra susijęs su asmenimis, kurių verslas tiesiogiai siejamas su korupcija ir su asmenimis, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką tų šalių politikai.“
Į Lietuvą – ir D.Mazepino trąšos
Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V.Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso DmitrijuiMazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.
Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D.Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.
D.Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai.
„Jis netgi buvo vadinamas prezidento Aleksandro Lukašenkos pinigine. D.Mazepinas įvairiais ryšiais labai artimas su prezidentu Lukašenka. Bet kas įdomiausia: vienoje iš pačios Rusijos žiniasklaidos nutekintų analitinių pažymų (o tokių pažymų ten būna daug) yra kalbama, ką daryti su Latvija... Toje pažymoje yra juodu ant balto parašyta, kad pagrindinis žmogus, kuris turėtų daryti įtaką Latvijoje, yra D.Mazepinas, kuris ten turi labai didelių verslo interesų – jis yra per uostą susijęs. Taip yra daroma tiesioginė politinė įtaka“, – aiškina M.Laurinavičius.
D.Mazepinas Latvijoje valdo du krovos terminalus – 55 proc. SIA „Ventamonjaks“ ir 51 proc. SIA „Riga Fertilizer Terminal“. Latvijoje yra įsikūrusi ir D. Mazepinui priklausanti „Uralchem Trading“.
Beje, gerus santykius su V.Putinu rodo ir priklausymas neformaliam išrinktųjų oligarchų klubui. Ratui verslininkų, kurie yra kviečiami kasmetės vakarienės su Kremliaus vadovu. V. Putinas į šią iškilmingą vakarienę susikviečia per 40 oligarchų. 2015 metais, po Krymo aneksijos, Kremliaus lyderio kvietimo sulaukė ir D. Mazepinas.
D.Mazepinui priklausančios „Uralchem“ trąšomis prekiauja tiek „Agrokoncernas“, tiek kelios kitos lietuviškos bendrovės – „Scandagra“, „Baltic agro“, „Agrochema“.
Tačiau ir D.Mazepino pavardė R.Karbauskiui negirdėta. Jis tikina, kad jo versle dirba ne saugumo specialistai, todėl apie verslo partnerių ryšius su Kremliumi žinoti reikia ne jiems.
„Įmonės – ne saugumo organizacijos. „Agrokoncerne“, kaip ir kitose įmonėse, dirba agronomai, veterinarai, zootechnikai – žmonės, kurie turi specialybes. Jie – ne saugumo specialistai. Tai ne jų funkcija.“
