„Man kaip piliečiui, kaip ir jums turbūt norisi, kad šitas procesas būtų skaidrus, juo labiau, kad jūs, žurnalistai, visą laiką iš politikų pagrįstai reikalaujate maksimalaus atvirumo, skaidrumo, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis. – Tai šiuo atveju nuskambėjo, kad trys (kandidatai – red.) neviešinami, toliau – uždaras tarybos posėdis, kuriame bus pateiktos programos, uždarai bus vertinami pokalbiai su pretendentais.“
Jis svarstė, kad į posėdį, kuriame prisistatys kandidatai, vertėtų padaryti atvirą.
„Šioje vietoje manau, kad to atvirumo turėtų būti daugiau, nes nesant atvirumo vėl klausimas keliamas dėl skaidrumo“, – sakė premjeras.
LRT, atsakydama į premjero kritiką, nurodo, kad trims kandidatams patiems nesutikus viešinti pavardžių, LRT taryba jų neatskleidė remdamasi teisės aktais: Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymais, Darbo kodeksu, ES teisės aktais.
„Tų pačių nuostatų laikomasi viešai neskelbiant kandidatų programų ir rengiant uždarą posėdį. Konkursuose į valstybės tarnybą taip pat nerengiami atviri posėdžiai“, – nurodo LRT.
Savo ruožtu premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas pabrėžia, kad konkursuose į valstybės tarnybą visada gali dalyvauti stebėtojai, fiksuojami tokių konkursų įrašai. Jis pabrėžė, kad visuomenė iš LRT „tikisi aukščiausių atvirumo ir skaidrumo standartų“.
„Tai yra netikslu, nes, pirma, konkursuose į valstybės tarnybą gali dalyvauti stebėtojai, profesinių sąjungų atstovai, Valstybės tarnybos departamento ekspertai. Antra, kalbant atranką į vadovaujančias pareigybes, daromi garso įrašai, jie saugomi keletą metų – tai daroma ir dėl galimų teisminių ginčų, ir dėl kitų atvejų. Todėl LRT pasiteisinimas, kad rengiamas uždaras posėdis, nes taip daro ir kiti, yra nevykęs“, – BNS sakė T.Beržinskas.
Konkursas paskelbtas, nes balandį baigiasi beveik dešimtmetį LRT vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus antroji kadencija.
Vadovauti LRT pretenduoja dvi kadencijas LRT vadovavęs Audrius Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, politikos apžvalgininkas istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvęs BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, televizijos laidų vedėjas buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, signataras Zigmas Vaišvila, LRT darbuotojai Aldaras Stonys, Justas Senapėdis.
Portalo vz.lt duomenimis, savo pavardžių viešinti nesutikę kandidatai yra Kultūros ministerijos kancleris Laimonas Ubavičius, teisininkas Liudvikas Ragauskis ir viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė.
Konkurso reikalavimai numatė, kad pretendentai į visuomeninio transliuotojo vadovus turi būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys magistro arba jam prilygintą išsilavinimą bei penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį. Taip pat kandidatai turi išmanyti Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, žiniasklaidą reglamentuojančius teisės aktus.
Generalinio direktoriaus atranka vyksta kilus LRT vadovų priešpriešai su valdančiaisiais „valstiečiais“, jų iniciatyva Seime tiriama LRT veikla.
