Darydama prielaidą, kad akcininkai negausiai tesusirinks į kitą savaitė įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą, „valdyba mano, kad stabilizacijos paketas gali žlugti“, sakoma „Lufthansa“ pranešime, kuriame minimi „naujausi didžiausio bendrovės akcininko Heinzo- Hermano Thiele pareiškimai“.
„Valdyba skubiai kreipiasi į visus <...> akcininkus, kad jie pasinaudotų savo balsavimo teisėmis“, – pridūrė bendrovė.
Jei balsuotų daugiau kaip 50 proc. akcijų savininkai, užtektų paprastosios balsų daugumos, o dalyvaujant mažesniam skaičiui, riba išaugtų iki dviejų trečdalių.
Vos prieš dvi savaites „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras teigė esąs „įsitikinęs, kad siūlomos pagalbos priemonės sulauks daugumos palaikymo“.
Pagal grupės gelbėjimo planą, valstybei pereitų 20 proc. akcijų su galimybe gauti dar 5 proc. akcijų plius vieną akciją, siekiant užkirsti kelią priešiškam bendrovės perėmimui.
Dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ) duotame interviu, paskelbtame vėlyvą antradienį, geležinkelių pramonės milijardierius H.H.Thiele pranešė, jog pastarosiomis savaitėmis padidino savo „Lufthansa“ akcijų paketą iki 15 procentų.
Visgi jis teigė, kad jo akcijų paketo didinimas nėra „signalas, kad visuotiniame susirinkime balsuos prieš kokius nors pasiūlymus“.
Verslininkas kovo mėnesį paskelbė turįs 10 proc. grupės akcijų, taigi tapo didžiausiu jos investuotoju.
H.H.Thiele pažymėjo, kad bendrovės vadovai „galėjo griežčiau derėtis“ su vyriausybe dėl gelbėjimo paketo.
„Ne visos galimybės buvo išnaudotos“ prieš nusprendžiant sumažinti esamų investuotojų akcijų paketą, kad būtų palikta „vietos“ vyriausybei, teigė H.H.Thiele.
„Manau, kad dar galime aptarti ir išsiaiškinti galimas manevravimo galimybes“ prieš birželio 25 dienos posėdį, teigė jis.
H.H.Thiele atkreipė dėmesį į kitas Europos oro linijas, tokias kaip „Air France-KLM“, kurios gavo valstybės pagalbą paskolų forma, o ne mainais už bendrovių dalį vyriausybėms.
Verslininkas pridūrė, kad į stebėtojų tarybą įtraukus vyriausybės paskirtus narius, reikalingi griežti restruktūrizavimo žingsniai, pavyzdžiui, darbo vietų mažinimas, gali būti apsunkinti ar net jiems gali būti užkirstas kelias.
Grupė jau perspėjo, kad yra priversta atsisakyti 22 000 etatinių darbuotojų iš 135 000 darbuotojų visame pasaulyje, nes prognozuojama, kad ateinančiais metais paklausa išliks daug mažesnė nei prieš pandemiją.
Jei gelbėjimo planas nebus patvirtintas, bendrovei gali tekti prašyti jai taikyti apsaugos priemones pagal bankroto įstatymą, <...> jei nedelsiant nebus rastas kitas sprendimas“, teigė bendrovė.
