„Lukoil“ pranešime spaudai nurodoma, kad degalines Lietuvoje ir Latvijoje valdys bendrovės „Luktarna“ ir Latvijos „Viada Baltija“, susijusios su dabartiniais „Lukoil Baltija“ vadovais.
I.Paleičikas su žmona valdo „Vaizgos“ grupę, kuriais priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės, be to, I.Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.
„Lukoil“ pranešime taip pat nurodoma, kad sandorį, kuriam dar reikia gauti Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros tarnybų sutikimus, planuojama baigti antrąjį šių metų ketvirtį.
„AMIC Energy“ valdo buvusias „Lukoil“ degalines Ukrainoje – 2014 metais už 300 mln. JAV dolerių (267,713 mln. eurų) iš „Lukoil“ ji įsigijo 240 degalinių bei šešias naftos produktų bazes Ukrainoje.
„AMIC Energy“ save įvardija nepriklausoma privataus kapitalo ir korporacinių bei finansinių konsultacijų bendrove, kuri specializuojasi Europos energetikos sektoriuje. Vienintelė viešai skelbiama jų investicija yra Ukrainos „Lukoil“ degalinės.
Norint perimti „Lukoil Baltijos“ degalinių tinklą, Austrijos bendrovei reikės gauti Konkurencijos tarybos ir specialios Vyriausybės komisijos, kuri tikrina, ar užsienio investuotojai atitinka nacionalinio saugumo interesus, leidimą.
Komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS teigė, kad jokio kreipimosi dėl „Lukoil Baltijos“ perėmimo komisija nėra gavusi.
„Sprendimas dėl potencialaus investuotojo atitikimo nacionalinio saugumo interesams reikalingas transporto, energetikos ir aukštųjų technologijų srityse. Degalinės šiuo atveju greičiausiai patektų į energetikos sritį ir leidimas būtų reikalingas“, – BNS sakė A.Mačiulis
Pasak jo, kol kas sunku būtų vertinti, koks galėtų būti komisijos sprendimas, jei „Lukoil Baltijos“ pirkėjas būtų „AMIC Energy“.
„Man labai sunku komentuoti, kas būtų, jeigu būtų. (...) Komisija labai rimtai svarsto ir kapitalo kilmę, ir kitus kriterijus, kuriuos turi atitikti potencialus investuotojas. (...) Nacionalinė kapitalo kilmė tikrai neturėtų būti lemiama, visoks kapitalas gali būti – ir rusiškas, ir ukrainietiškas – svarbu, kad tas investuotojas atitiktų įstatyme išdėstytus kriterijus“, – komentavo Vyriausybės kancleris.
„Lukoil Baltija“ tinklo vadovas Ivanas Paleičikas ketvirtadienį BNS teigė, kad degalinių tinklas gali būti parduotas vasarį.
Rusijos „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.
Pernai birželį kompanija pasitraukė iš Estijos, kur „ Lukoil“ degalinių tinklą įsigijo Estijos prekybos degalais operatorė „Olerex“. 2014 metais „ Lukoil“ pardavė degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Ukrainoje.
„Lukoil Baltija“, kuri koordinuoja Baltijos šalyse veikiančių keturių „ Lukoil“ specializuotų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje ir Lenkijoje veiklą, Lietuvoje, nepatvirtintais duomenimis, turi 76, o Latvijoje – 54 degalines.
