Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 10 dieną atmetė „Agrokoncerno“ skundą – jis prašė įpareigoti Muitinės departamentą panaikinti sprendimą mokėti muitą, Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo šių metų sausį priimtą sprendimą.
„Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos protokolo išsamumu, jame aiškiai aprašytas mėginys, kuris buvo tiriamas, nurodyti papildomai pateikti dokumentai (deklaracija, gamintojo sąskaita-faktūra, kokybės sertifikatas), o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip paneigiantys protokole išdėstytas aplinkybes“, – rašoma teismo nutartyje.
Ginčas kilo Muitinei nusprendus, kad „Agrokoncerno“ 2017 metų pabaigoje importuotose trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės, todėl bendrovė privalo mokėti antidempingo mokestį.
Muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, 2018 metais įpareigojo bendrovę sumokėti už importuotas trąšas 5482 eurus galutinio antidempingo muito, 1151 eurą importo PVM, 39 eurus delspinigių ir 663 eurų baudą.
„Agrokoncernas“ tuomet teigė, jog importuotoms amonio nitrato trąšoms neturi būti taikomas muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą, nes tai paneigia kokybės sertifikatas, gamintojo bendrovės „Dorogobuzh“ paaiškinimas ir laboratoriniai tyrimai. Pagal juos trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80 proc. bendros produkto masės.
Teismas konstatavo, kad „Agrokoncerno“ pateikti dokumentai ir juose nurodytas prekės kodas jokios įpareigojančios ar privalomos informacijos muitinei neturi. Be to, įmonė turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tuo nepasinaudojo.
„Agrokoncernui“ muitinė taip pat yra apskaičiavusi daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo muitų už į Lietuvą importuotas trąšas iš Rusijos. Grupė skundė šį sprendimą Mokestinių ginčų komisijai, tačiau pastarajai jo netenkinus, ginčas persikėlė į teismus.
