„Praėjusios kadencijos metu, kaip vieną iš priemonių pandemijos pasekmėms suvaldyti, naudojome darbo paieškos išmoką. Nors šia priemone pasinaudojo dauguma bedarbių, būtent ji pritraukė ir daugiau negu 40 tūkstančių žmonių, kurie iki tol nedirbo oficialiai, tačiau nebuvo ir registruoti kaip bedarbiai. Galima sakyti, jog visi šie žmonės į Užimtumo tarnybą atėjo iš „pilkosios zonos“, kur nėra jokių socialinių garantijų, egzistuoja nelegalus darbas ir, žinoma, šešėlis“, – aiškina Seimo narys, vienas projekto iniciatorių Linas Kukuraitis. Jo teigimu darbo paieškos išmoka pritraukė žmones, kurių įprastai nepasiekia jokios darbo rinkos priemonės, tad labai svarbu neleisti jiems grįžti atgal į „pilkąją zoną“, nes buvimas joje kenksmingas ir žmogui, ir valstybei.
„Nuo sausio iki balandžio tokių žmonių Užimtumo tarnyboje jau sumažėjo perpus, tai reiškia, kad darbo paieškos išmokai mažėjant žmonės vėl iškrenta iš užimtumo sistemos ir traukiasi į šešėlį. Turime ypatingai susitelkti į tuos, kurie dar liko ir išnaudoti aktyvias darbo rinkos priemones, kad jie kuo greičiau sėkmingai įsidarbintų. Kita didelė grupė į kurią orientuota ši priemonė yra ilgalaikiai bedarbiai, jų šiuo metu yra apie šimtas tūkstančių. Visi suvokiame, kokias socialines problemas kuria ilgalaikis nedarbas konkretiems žmonėms bei jų šeimoms ir, žinoma, visai visuomenei“, – sakė buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Anot projekto iniciatorių Užimtumo įstatymą svarbu keisti tam, kad savivaldybės galėtų lanksčiau įtraukti šiuos žmones į užimtumo didinimo programas. Užimtumo tarnyba jiems gali padėti taikydama aktyvias darbo rinkos rinkos priemones, tačiau nepakeitus įstatymo savivaldos rankos surištos.
„Nekvalifikuotų darbuotojų darbdaviai nepageidauja, o didžioji dalis šių žmonių nėra įgiję jokios kvalifikacijos. Būtent savivaldybės geriausiai žino, kokios kvalifikacijos, profesijos darbuotojų labiausiai trūksta jų regione, kokius specialistus ruošti“, – sakė kitas projekto iniciatyvinės grupės narys Tomas Tomilinas. „Darbo paieškos išmoka leido pamatyti tikrąjį bedarbystės ar šešėlinio darbo mąstą, dabar labai svarbu ką mes darysime su šia informacija. Mūsų siūlymas yra mažinti valstybės biudžetui tenkančią išmokų naštą tas lėšas geriau nukreipiant į užimtumo didinimo programas, kurias kiekviena savivaldybė galėtų rengti ir įgyvendinti pagal savo poreikius ir prioritetus“, – kalbėjo Seimo narys.
T.Tomilino teigimu tokie pakeitimai nereikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
„Gegužės mėnesį Seime pakoregavome Vyriausybės pateiktą pokarantininį paketą subalansuodami jį taip, kad žmonės būtų ne tik išlaikomi išmokomis, bet ir aktyvinami darbo rinkai. Tai padėjo sutaupyti apie 25 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė įsipareigojo paskirstyti aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms. Šis mūsų pasiūlymas leistų skirtas lėšas panaudoti ypač efektyviai ir įrodyti, jog šioje šalyje tikrai nėra vietos šešėliui, tačiau yra darbo vietos žmonėms, norintiems iš jo pasitraukti“ – sakė projekto iniciatyvinės grupės narys T.Tomilinas.
