Komiteto vadovas Mykolas Majauskas pripažįsta, kad tai būtų valdžios atsakas verslui, kuris sunkmečiu „vieną ranką ištiesė į valstybės paramą, o kita investavo į prabangius daiktus“. Toks sprendimas priimtas trečiadienį svarstant tikslinamą 2021 metų biudžetą. Komiteto natriai tam pritarė bendru sutarimu.
Pasak M.Majausko, iki rudens atidėti lengvatos priėmimą siūloma ir atsižvelgiant į sparčiai atsigaunančią ekonomiką.
„Vyriausybės siūlymą dėl maždaug 60 mln. eurų paramos verslui būtų prasminga apsvarstyti rudenį kartu su kitais Finansų ministerijos darbo grupės mokestiniais pasiūlymais", – sakė M.Majauskas.
„Atsižvelgiant į tai, ką išgirsime iš Mokesčių inspekcijos kontrolinių veiksmų ir tyrimų“, – pridūrė jis.
Seimui gegužę pateiktas siūlymas dėl pelno mokesčio lengvatos, kuri leistų pernai dėl karantino suvaržymų patirtus nuostolius perkelti ne tik į 2021 metus, bet ir į 2019-uosius, ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažinti 2019 metų pelną.
Lengvata galėtų pasinaudoti apie 10 tūkst. įmonių ir dėl to biudžetas negautų apie 66 mln. eurų.
Perkeliamų nuostolių suma negalėtų būti didesnė kaip 70 proc. pelno, išskyrus mažas įmones, turinčias iki 10 darbuotojų ir gaunančias iki 300 tūkst. eurų metinių pajamų. Įmonėms, kurios pelno mokestį sumokėjo, tačiau norėtų pasinaudoti lengvata, žadama įmokas leisti susigrąžinti.
Nuostolių atgaline data perkėlimo galimybę nuo 2008 metų taikė ir ją dėl pandemijos išplėtė Vokietija, Olandija, Prancūzija. Tuo metu Lenkija, Čekija, Norvegija, Belgija, Austrija iki šiol nuostolių perkėlimo atgaline data neturėjo, tačiau taiko priemonę kaip laikiną paramą pandemijos metu.
