Pasak ministro, Vyriausybė, kaip numato Europos Sąjungos reikalavimai, jau yra pasirašiusi sutartį su geležinkelių infrastruktūros valdytoja įmone „LTG infra“, kad įmonė per vidutinį laikotarpį galėtų subalansuoti sąnaudas su pajamomis, tačiau viena paskutiniųjų ES Vyriausybė dar nėra sutarusi su nacionaliniu vežėju dėl keleivių vežimo.
„Iki metų pabaigos mes privalome pasirašyti tokią sutartį su „LTG Link“ dėl keleivių vežimo, kurioje bus nustatytos keleivių pervežimo apimtys, kontrolės mechanizmai dėl paslaugų suteikimo ir taip toliau“, – BNS sakė ministras.
„Tokia kelerius metus rengta 10 metų trukmės sutartis geležinkeliams užtikrintų galimybę paprasčiau skolintis lėšas investicijoms į tą patį traukinių parko atnaujinimą“, – pridūrė M.Skuodis.
Ministro teigimu, iš esmės nėra svarbu, kas anksčiau atsiras: elektrinių traukinių pirkimo konkurso laimėtojas ar „LTG Link“ sutartis su Vyriausybe, tačiau nepasirašius tokios sutarties kitąmet valstybė privalėtų skelbti naują keleivių vežėjų geležinkeliais konkursą.
„Tiesiogiai nesiečiau (elektrinių traukinių pirkimo konkurso ir sutarties su Vyriausybe – BNS), tačiau, kas mums svarbu, kad iki metų pabaigos Vyriausybė su LTG pasirašytų sutartį. Priešingu atveju kitąmet mes turėtume skelbti keleivių vežėjų konkursą“, – sakė susisiekimo ministras.
Valstybė nuo 2018-ųjų LTG grupei kompensuoja keleivių vežimo nuostolius, o dotacijos suma priklauso nuo įmonės sumokamų dividendų. Iki tol įmonė dividendų nemokėdavo, bet pati kompensuodavo keleivių vežimo nuostolius.
M.Skuodis taip pat tvirtino, jog nėra informuotas apie elektrinių traukinių pirkimo konkurso nugalėtoją.
LTG atstovas Mantas Dubauskas BNS informavo, jog 2020 metų gruodį paskelbto konkurso procedūros dar nėra pasibaigusios, todėl nugalėtojas kol kas neaiškus. Pasak jo, kelių vyriausybių rengtą sutartį dėl ilgalaikių įsipareigojimų vežti keleivius LTG pasirašytų pirmą kartą bendrovės istorijoje.
LTG vadovas Egidijus Lazauskas BNS yra anksčiau teigęs, kad apie 200 mln. eurų vertės elektrinių traukinių pirkimo konkursą tikimasi baigti rugpjūtį, o traukinius bendrovė iki 2025 metų turėtų gauti etapais.
Bendrovė skelbė, kad Lietuvai ruošiantis iki 2024-ųjų visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės apie 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.
Šiuo metu 363 mln. eurų vertės geležinkelio Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikavimo projektą įgyvendina Ispanijos infrastruktūros bendrovė „Elecnor“. Projektą, kuriam 200 mln. eurų paramą skyrė Europos Komisija, planuojama baigti iki 2023 metų pabaigos.
Planuojama, kad nuo 2024 metų elektrifikuotais keliais bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje geležinkeliais pervežamų krovinių ir du trečdaliai traukinių keleivių.