Ši byla yra viena iš kelių, kuriose „Deliveroo“ ir kitos didžiosios bendrovės, tokios kaip „Uber“, įvairiose šalyse bando užginčyti teiginį, kad vairuotojai turėtų būti laikomi jų darbuotojais.
Ieškinį pateikė Ispanijos socialinės apsaugos valdyba, kuri pareikalavo 1,2 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
Madrido teismas pareiškė, kad „Deliveroo“ – maisto pristatymo bendrovės, užsiimančios patiekalų iš restoranų pristatymu klientams dviračiais ar mopedais, – darbuotojai su bendrove buvo susiję „darbo santykiais“.
Pareiškime „Deliveroo“ pažadėjo apskųsti tokį sprendimą, pabrėždama, kad ji bendradarbiavo su „nepriklausomais“ kurjeriais, nes „būtent šis darbas suteikia jiems lankstumo ir galios spręsti, ko jie nori iš savo veiklos“.
Jie „gali pasirinkti... kada, kur ir ar jie nori dirbti“, – pridūrė bendrovė.
Visgi, pasak teisėjo, „pagrindinis dalykas yra tas, kad priėmęs užsakymą, [kurjeris] privalo jį pristatyti vadovaudamasis išsamiais bendrovės nurodymais ir jam nesuteikiama akivaizdžios autonomijos“.
Pavyzdžiui, „Deliveroo“ pirmaisiais kartais naujokus siunčia padirbėti su labiau patyrusiais kolegomis, kad „jie išmoktų teikti paslaugą“, – pridūrė teisėjas.
Ieškinys pateiktas remiantis sveikatos apsaugos ir saugos ataskaita, kurioje buvo teigiama, kad daugiau nei 500 „Deliveroo“ vairuotojų, dirbusių Madride nuo 2015 metų spalio iki 2017 metų birželio, turėjo būti įdarbinti kaip bendrovės darbuotojai.
Savarankiškai dirbantys asmenys turi sumokėti socialines įmokas į sveikatos ir pensijų sistemas.
Tuo tarpu kai asmenys dirba pagal darbo sutartis, pats darbdavys perveda tokius įnašus tiesiogiai bei sumoką jų dalį.
Birželio mėnesį Valensijos teismas taip pat nusprendė, kad „Deliveroo“ neteisėtai pasamdė 97 vairuotojus kaip savarankiškai dirbančius rangovus.
Dar du panašūs teismo procesai šiais metais vyks Barselonoje bei Ispanijos šiaurės rytų mieste Saragosoje.
