G.Nausėdos teigimu, nepaisant ŽŪM patikinimų, iki šiol atliktos ne visos užduotys, susijusios su rezervo kaupimu.
„Valstybės rezervo formavimas gali tapti priemone, skatinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas. Taip pat ir maisto pasaugojimo klausimai, kurie apima ir kontaktus su Europos Komisija, šiuo metu yra esminiai“, – Prezidentūros pranešime sakė šalies vadovas, penktadienį problemą aptaręs su A.Palioniu, žemdirbių ir perdirbėjų atstovais.
Pasak G.Nausėdos, koronaviruso krizė dar labiau išryškino žemės ūkio svarbą, nes aprūpinimas maisto produktais ekstremaliomis sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių.
„Lietuvos žemės ūkis yra stiprus ir gali ne tik patenkinti vietos poreikius, bet ir dirbti eksportui, ir tą darys ateityje. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalyje pasigaminame viršydami vidaus poreikį. Todėl valstybės institucijų uždavinys šiandien – imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti veiklą“, – sakė prezidentas.
A.Palionis BNS sakė, jog pokalbyje su prezidentu visi dalyviai užtikrino, jog rizikos dėl maisto tiekimo ar jo trūkumo nėra.
„Dėl maisto tiekimo užtvirtino visi sektoriai – ir pieno sektorius, ir paukštininkystė ir gyvulininkystė, kad tos problemos nemato.(...) Kas liečia žaliavų kiekį, rizikos nemato, kad pritrūktume, tuo labiau, Europos Sąjungos sienos nėra uždaromos ir maisto grandinei yra žaliasis koridorius“, – teigė ministras.
Lrt.lt skelbė, jog kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad valstybiniame rezerve dabar kaupiamas maisto rezervas nepakankamas – ten esą tik miltai ir cukrus, nors daugelis pasaulio valstybių, kaupia visavertes maisto atsargas.
Dabar visa informacija apie valstybės rezervą yra įslaptinta.
Maisto pramonė prašo išimčių, jei užsikrėstų darbuotojai
Pokalbyje dalyvavęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius sako, kad dabartinis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reguliavimas dėl kontaktavusiųjų su apsikrėtusiais žmonėmis yra bendras, tuo metu maisto pramonei turėtų būti sudarytos išimtys. Tai video konferencijoje penktadienį aptarta su prezidentu ir žemės ūkio ministru.
„Šiuo atveju, jeigu mėsos sektoriuje yra 4-5 įmonės, kurios aprūpina didžiąją dalį Lietuvos vartotojų ir tinklų šviežia mėsa, tai vienos iš jų sustojimas reiškia, kad apie 20 proc. mažėja pasiūla. Tai reiškia, kad galima laukti labai neadekvačių visuomenės reakcijų į šitą problemą, galime sulaukti dar vienos pirkimo bangos, nesilaikymo karantino ir bendro chaoso“, – BNS sakė E.Mackevičius.
Anot jo, įmonės galėtų elgtis lanksčiau ir galbūt pačios spręsti, kuriuos darbuotojus karantinuoti, be to, gal būt reikėtų kasdien atlikti testus visiems darbuotojams.
Pasak žemės ministro Andriaus Palionio, jei gamyklos darbuotojui būtų nustatytas koronavirusas, galbūt nebūtina uždaryti visų pamainų, o tik vieną. Pasak jo, dėl to ketinama konsultuotis su SAM.
„Diskusijoje kilo minčių, kad gal perdirbimo sektoriui turėtų būti tokia pati tvarka, kaip infekcinėse ligoninėse, darbuotojai naudotų maksimalias apsaugos priemones, nemažai sektoriaus ir pasakė, ką naudoja, netgi daro pertraukas tarp besikeičiančių pamainų, kad galėtų išvėdint patalpas. Yra sektorių, kur pamainos net per atskirus įėjimus įeina, kad būtų kuo mažesnė tiesioginio kontakto tikimybė“, – BNS sakė A.Palionis.
„Reikalingos didesnė konsultacijos su SAM, nes dabar yra siūlymai karantinuoti visas darbo pamainas, kurioje nustatytos, bet gal galima tam, kad procesai nestrigtų, vieną pamainą sektoriui eliminuot, bet jei dvi, gali atsirast sunkumų“, – pridūrė jis.
A.Palionio teigimu, galbūt vertėtų tikrinti visus darbuotojus, turėjusius kontaktą su užsikrėtusiuoju, o jei testai būtų neigiami, jei galėtų grįžti į darbą ir nelaukti 14 dienų.
