Gintaras Didžiokas, bendrovės bendrovė „Straikas“ vadovas, 15min aiškino, kad bėdos su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) prasidėjo per pirmąjį karantiną. Tuomet įmonė paleido elektroninę parduotuvę ir norėdami atkreipti į save dėmesį pasirinko prekes reklamuoti pasakų motyvais.
„Kadangi esame mažas gamintojas ir mums sunku konkuruoti rinkoje su didžiaisiais, todėl ieškome visokių smart būdų, kaip rasti savo vietą, pritraukti pirkėją, su juo gražiai komunikuoti ir palaikyti gražų santykį“, – aiškino jis.
VMVT užkliuvo informacijos pateikimas įmonės elektroninėje parduotuvėje. G.Didžiokas tikino, jog dėl kai kurių punktų, kuriuos išdėstė tarnyba, jie nesiginčija ir tas klaidas ištaisė. Tačiau dėl kai kurių punktų sutikti negali – jie įmonės vadovui kelia šypseną. Ypatingai tie, kurie kalba apie komunikaciją pasakų motyvais.
„Sukūrėme pasakas vaikučiams, įkūnydami pasakos herojus, kosmoso ežiukus ir dirbdami kosminę kruopytę ar trapuką su kosmine morkyte ir burokėliu, kurie skleidžia įvairią energiją. Ši komunikacija neturi nieko bendro su produkto informacija, kuri yra griežtai reglamentuojama ir dėl kurios VMVT neturi jokių priekaištų“, – 15min sakė jis.
Įdomu, ar bent vienas tėvelis ar mamytė suklydo, kad suteikėme pasakiškų kosminių galių savo mistinėms daržovėms, – stebėjosi G.Didžiokas.
VMVT yra iniciavusi Reklamos įstatymo pažeidimo bylą ir informaciją perdavusi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
G.Didžiokas atkreipė dėmesį, jog smulkiam lietuviškam gamintojui reikia konkuruoti su korporacijomis, kurios turi didžiulius reklamos resursus.
„Jie gali į vartotojo namus nuo ryto ligi vakaro belstis per visus kanalus, rodydami savo produktą, ko mes negalime. Ieškome kitokių, patrauklių, gražių būdų, kaip išsiskirti. Kaip maži, vietiniai gamintojai norime pabrėžti tuos dalykus, kuriuos teigiame“, – 15min tikino jis. 
Neįtiko „kruopytės“ ir kosmosas
G.Didžioko nuomone, VMVT užsiima pertekliniu reguliavimu ir kišasi į įmonės komunikaciją, rinkodarą. Jis įstaigai siūlo atkreipti dėmesį į aktualesnes problemas, o ne kabinėtis prie pasakų remiantis tuo, kad siekiama apsaugoti vartotojus.
„Įdomu, ar bent vienas tėvelis ar mamytė suklydo, kad suteikėme pasakiškų kosminių galių savo mistinėms daržovėms“, – stebėjosi jis.
Pavyzdžiui, įstaigai užkliuvo produktų aprašyme naudojamas žodis „kruopytės“. Anot G.Didžioko, tai yra bendrinis žodis, kuris aiškiai suprantamas kiekvienam „blaiviai mąstančiam žmogui“. Tuo tarpu VMVT rašte įmonei konstatuoja, kad šio žodžio negalima naudoti, nes sudėtyje „kruopų ar kruopyčių nėra“.
„Vartotojai gali būti klaidinami dėl maisto produktui priskiriamo poveikio arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi, ar klaidinama dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, kilmės, gamybos ar ruošimo būdo“, – nurodoma rašte bendrovei „Straikas“.
Užkliuvo ir pasakymai, kad „Juodieji serbentai skleidžia planetoms C energiją“ arba „o chia sėklų meteoritai neša skaidulas užtikrinančias žemės apsivalymą“. VMVT nurodo, jog „pateikiamas teiginys apie maistingumą, kuris nėra įtrauktas į leistinų vartoti teisinių sąrašus ar netenkinantis tokių teiginių vartojimo sąlygų ir pateikiant teiginį apie maistingumą, kartu nenurodomas medžiagos kiekis“.
Neigia VMVT viešus kaltinimus
G.Didžioku teigimu, jog VMVT atsiriboja nuo bet kokio dialogo, tvirtina, kad viską gerai padarė, davė pakankamai laiko ištaisyti trūkumus. Be to, kilus ažiotažui, VMVT išplatino pranešimą spaudai, kuriame, anot verslininko, tarnyba pateikė neteisingos informacijos.
Pavyzdžiui, VMVT pastebi, kad nemažą dalį žaliavų gamintojas importuoja iš trečiųjų šalių, pvz., Baltarusijos. G.Didžiokas neigia informaciją, kad perkamos prekės iš kaimyninės šalies.
„Perkame žaliavas iš trečiųjų šalių, žinoma. Turime gaminį “obuolių ir bananų tyrelė„. Neauga bananai Lietuvoje, juos tenka importuoti iš Pietų Amerikos. Arba žiemą Lietuvoje daržovės neauga, todėl kartais tenka šviežias daržoves pirkti iš kitų Europos kraštų – Ispanijos, Italijos. Bet juk to nerašome prie kiekvieno gaminio, o įmonės strategijoje parašyta, jog stengiamės maksimaliai pirkti iš vietinio ūkio“, – sakė jis.
Taip pat VMVT aiškina, kad per šešerius veiklos metus įmonėje ne kartą buvo nustatyta ne tik maisto produktų ženklinimo ar reklamos, bet ir maisto saugos pažeidimų. Pavyzdžiui „Marmaluzi“ bulvių košėje su žuvies gabaliukais nustatyta akrilamidų, cukinijų tyrelėje – nitratų (tuo metu gamintojas vadinosi UAB „Kaniu“).
G.Didžiokas atkerta, jog jų gaminiuose nebuvo rasta akrilamido.
„O dėl nitratų, po nepagrįstų VMVT priekaištų, buvo padaryti pakartotiniai tyrimai dviejose nepriklausomose laboratorijose, kurie nepatvirtino leistinos nitratų normos viršijimo. Po šio VMVT tyrimo, įmonė, siekdama išvengti bet kokių galimybių dėl nitratų normos viršijimo, dvigubai sustiprino kontrolę ir įsigijo papildomą įrangą žaliavų kontrolei“, – 15min komentavo bendrovės vadovas.
VMVT: pažeidimai nesusiję su pasakų motyvais
VMVT direktorius Darius Remeika pabrėžė, kad įstaiga fiksavo reikšmingus „Straikas“ įmonės ženklinimo ir maisto produktų reklamos pažeidimus. Tačiau tai, anot jos, nesusiję su pasakų motyvais, stiliumi, nei pasakų personažų pavadinimais ar kosminių sąvokų naudojimu.
„Dėl šiuo metu diskutuojamo klausimo įmonei nėra paskirta jokių baudų ar draudimų vykdyti veiklą, prekybą. Ši įmonė gamina maistą kūdikiams ir mažiems vaikams, taip pat eksportuoja savo pagamintą produkciją iš Lietuvos tiek į Europos Sąjungos, tiek į trečiąsias šalis.
<...> VMVT kiekvienai siuntai išduoda sertifikatus, patikrina ženklinimą ir visus kitus reikalingus parametrus, nes turime duoti garantijas pagal tarptautinius reikalavimus. Todėl teisės aktai apie produktų ženklinimą, ligų profilaktiką, gydymą bei maistingumą, sveikatingumą turi būti įgyvendinti. Neturime kito pasirinkimo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu žiniasklaidai aiškino įstaigos vadovas.
Be to, anot D.Remeikos, VMVT gavo įmonės raštą, kuriame ji sutinka su nemaža nurodytų ženklinimo pažeidimų ir įsipareigojo juos ištaisyti. Pavyzdžiui, kontrolieriai nurodė pakoreguoti informaciją dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų nurodymo vaikų maiste, taip pat pašalinti teiginius apie imuniteto stiprinimą, teiginius apie sulos antimikrobines ir valančias savybes.
„Dėl kitų pažeidimų, kurie VMVT nuomone taip pat yra reikšmingi, kaip pavyzdys, „cukinijos niekada nesukelia alerginių reakcijų“ arba teiginiai kaip „gerinantys virškinimą“ ir panašiai, esame nusiteikę atvirai diskusijai su įmone ir bendrų sprendimų ieškojimui, ir suradimui“, – sakė jis.
VMVT aiškina, kad diskusijai įstaiga įmonę kviečia jau pusę metų.
D.Remeika spaudos konferencijos metu aiškino suprantantis tiek koronaviruso, tiek ekonominę šalies situaciją. Dėl to, teigiama, įmonei bus suteikta „pakankamai laiko - ir metai, ir, jeigu reikia, daugiau“.
„Tačiau pagal teisės aktus tai negali tęstis amžinybę. Tikiuosi, kad įmonė supras, atsižvelgs“, – teigė jis.
Netaiko išlygų
Tiesa, VMVT Vilniaus departamento direktorė Vaida Barkovskienė kalbėjo kiek griežčiau.
„Turėtų būti konstruktyvus ir normalus bendradarbiavimas tarp verslo ir institucijos, ką darome su daugybę kitų įmonių“, – kalbėjo ji.
V.Barkovskienės teigimu, pažeidimus elektroninėje erdvėje VMVT fiksavo dar 2020 metų vasario 11 dieną. Tuomet tarnyba kreipėsi raštu į įmonę nurodydama skleidžiamus neatitikimus, Reklamos įstatymo pažeidimus ir prašė juos pašalinti. Teigiama, kad tuomet apie jokias baudas kalba nėjo.
„Įmonė nesutiko su nustatytais pažeidimais ir atrašė, kad ji nešalins šių pažeidimų. Kaip matome, visi šie pažeidimai nuo praėjusių metų vasario dar yra internetinėje erdvėje ir niekaip nerandame bendro kontakto, dialogo, kad tie pažeidimai būtų pašaltinti“, – tikino ji.
Be to, V.Barkovskienė pažymėjo, jog „tarnyba negali būti gera vieno ar kito verslo atžvilgiu“.
„Tarnyba turi būti teisinga, prisilaikanti teisės aktų raidės ir jeigu darysime išlygas, kaip verslas traktuoja, kad jis yra mažas, lietuviškas. Tuo labai džiaugiamės ir norime verslui padėti, tačiau išlygų šiam verslui kitų verslų atžvilgiu daryti negalime“, – komentavo Vilniaus departamento vadovė.
Be to, ji tikino, kad įmonė turėjo bėdų dėl nesaugių produktų pateikimo į rinką, gauti ir iš kitų Europos Sąjungos šalių įspėjimai dėl nesaugaus maisto.
„Visi dirbam, klystam, galbūt darom kažką ne taip, bet tik konstruktyvus bendradarbiavimas ir tiesos ieškojimas gali privesti prie tiek VMVT, tiek verslo gero įvaizdžio sukūrimo“, – ketvirtadienį sakė V.Barkovskienė.
Teiginiams apie sveikatingumą – giežtas reglamentavimas
VMVT Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė aiškino, jog teiginiai apie sveikumą ar maistingumą yra labai griežtai reglamentuojami. O teiginiai apie gydymą ar profilaktiką yra labai griežtai draudžiami.
„Nėra jokių išlygų nei Lietuvoje, nei visoje Europos Sąjungoje dėl teiginių apie gydymą ir profilaktiką. Ši informacija yra labai jautri vartotojui, dėl to, iš esmės, tokio tipo pažeidimai visais atvejais yra laikomi grubiais pažeidimais. Jie negali būti laikomi mažareikšmiais, nereikšmingais, vartotojų pasirinkimo nelemiančiais deklaravimo neatitikimais“, – sakė ji.
Anot O.Keblienės, jeigu yra pateikiami teiginiai apie sveikumą imunitetui ir panašiai, Europos Sąjungoje tokie teiginiai sąlyginai leidžiami. Pavyzdžiui, jeigu teigiama, kad yra vitamino C, tuomet būtina nurodyti kiekį, arba jeigu sakoma, kad produktas tinkamas palaikyti imunitetą, tuomet vartotojas turi būti informuotas apie tai, kokia medžiaga palaiko imunitetą.
„Informacija apie sveikatą yra labai griežtai reglamentuojama ir yra jautri. Dėl to disponacija ja turi būti labai griežtai valdoma ir valstybės institucijų pareiga yra užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Tai nėra ginčo objektas“, – kalbėjo ji.
Kritika iš Vyriausybės
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį Vyriausybės spaudos konferencijos metu tarnybai išsakė kritiką. Ji situaciją pavadino tragikomiška ir aiškino, kad VMVT darbuotojų laiką gaištamas „mažareikšmėms situacijoms“.
„Kontroliuojančios įstaigos (turėtų, – aut. past) konsultuoti prevenciškai. Visų antra, proporcingai ir protingai taikyti reguliavimą, ir neužgniaužti žmonių iniciatyvos. Šiuo atveju yra kūrybingi aprašymai produktų ir tarsi traktuojami kaip klaidinantys. Reikėtų turėti daugiau fantazijos ir inspektoriams vadovautis protingumo, proporcingumo kriterijais“, – tikino ministrė.
Tačiau D.Remeika aiškina, kad įstaigoje vyksta pokyčiai. Pavyzdžiui, tas pats inspektorius netikrina kelis kartus tos pačios įmonės, vyksta rotacija. Daugiau investuojama į žmonių apmokymus, šalyje diegiamos Europoje taikomos praktikos.
„Per tris metus patikrų skaičius sumažėjo 50 proc. ir mažės toliau. Dalį inspekcijų pakeitėme ir toliau keisime konsultavimu, aiškinimu, kad tikrai verslas būtų prevenciškai įspėtas ir paaiškinta. Tačiau pats verslas turi mokytis, varu neatvarysime“, – tikino jis.
Be to, D.Remeika sakė, kad galbūt prašys Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijų perduoti Reklamos įstatymo priežiūrą kitai institucijai.
„Kaip ir "Sviestas sviestuotas", taip ir šis paskutinis atvejis, tikrai yra tokie du atvejai iš kelių šimtų. Jie viešai, aišku, diskutuotini. Turime iš jų irgi pasimokyti ir dėl viešųjų ryšių, ir dėl išaiškinimo žmonėms. Tačiau mūsų idėja būti skaidriems, kompetetingiems ir reikalingiems vartototojui“, – komentavo įstaigos vadovas.
