„Visi darome tai, kas teikia naudą ir pasitenkinimą, šis sprendimas turbūt irgi egoistiškas. Noriu aktyviau dalintis savo patirtimi, žiniomis ir kai matau, kaip tie startuoliai sėkmingai auga, suprantu, kad tai yra Lietuvos technologijų verslų ekosistemos branduolys, ateitis. Sujungę jėgas, žinias ir talentą mes privalome tapti super stipria intelekto šalimi. Nesąžininga būtų to nedaryti, o dalintis man – didelis džiaugsmas“, – šiandien sako jis.
Mokytis tikrai yra iš ko – 3,5 mlrd. eurų vertinamas „Vinted“ šiuo metu vienija daugiau nei 50 mln. narių bendruomenę, biurus vysto Berlyne, Prahoje, Amsterdame, Utrechte ir Vilniuje, o daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų iš viso dirba 15-oje rinkų. Ir nors bendra ekonominė situacija šiandien tam nėra itin palanki, M.Mikuckas tiki, kad kartu su ekonominiu pakilimu vienaragiai atgims – greičiausiai net keli vienu metu.
– Viskas, apie ką dabar kalba įvairių sričių ekspertai ir analitikai – ekonominė žiema, kuri greičiausiai tikrai neaplenks ir technologijų sektoriaus, startuolių. Kokį scenarijų metų pabaigoje matai tu? Būtent į didžiuosius žaidėjus dabar gręžiamasi atsakymų.
– Tokios kompleksinės situacijos neturėjome labai ilgai – infliacija, nulemta monetarinio skatinimo ir pandemijos, karas, kuris sukėlė energetinę krizę, ir bendrai tikrai niūrios investuotojų nuotaikos.
Daug kintamųjų veikia vienu metu, bet stengiuosi žiūrėti pozityviai – ką tai duoda, kas keičiasi, kaip viskas bus ateityje. Pavyzdžiui, energetinė krizė, kylanti iš visapusiškai per didelės priklausomybės nuo iškastinio kuro, yra puiki paskata transformuotis į žaliąją energetiką. Technologija yra, trūko ekonominio ir geopolitinio postūmio. Per 10 metų tai atvers visiškai naują tvarų horizontą, ypač Europoje – be geopolitinių sąsajų.
Šiame pastarųjų metų makro iššūkių kontekste žvelgdamas į technologijų sektorių, vis įsitikinu, koks inovatyvus, greitas ir adaptyvus jis yra. Tai akivaizdus atsakymas į klausimą, kuo mes turėtume grįsti Lietuvos, mažos šalies, ekonomiką. Dėl pigaus kapitalo pertekliaus rinkose turėjome stiprų augimą, kuris tęsėsi daugiau nei 10 metų, ir šiandien, natūralu, sistema pribrendo sveikam išsivalymui.
Resursai grįš pas tuos, kurie geba kurti tikrą, aktualią vertę. Sunkus metas, ypač jauniems dar tik ant kojų bandantiems atsistoti verslams, tačiau galutiniame rezultate visiems geriau. Ekonomika veikia ciklais, stebime vieno jų pabaigą ir naujo pradžią.
– Ką šioje situacijoje daryti jauniems startuoliams?
– Tiems startuoliams, kurie nekuria akivaizdžios vertės, neturi stiprios inovacijos, tapo labai sunku ir greičiausiai jie neišliks. Svarbu prieš neriant į investicijų paieškas turėti stiprius atsakymus į klausimus. Kur mano reikšminga inovacija? Tikras išskirtinumas ir vertė klientui? Konkurencinis pranašumas, kurio negalima lengvai nukopijuoti? Ir nusiteikti, kad investicijų pritraukti bus sunkiau, kurį laiką augsime lėčiau, bet tvariau.
Nėra taip, kad kapitalo rinkos užsidarė ir staiga startuoliai nebesulaukia investicijų. Jos tiesiog tapo itin selektyvios. Bet visa tai – gerai. Tokia aplinka verčia mus daugiau dirbti, stipriau inovuoti, talentas persiskirsto į efektyvesnes įmones. Geriausios pamokos ir patirtys – būtent iš tokių situacijų.
– Atrodo, kad puikiai apie tai gali kalbėti ir iš asmeninės „Vinted“ patirties. Ne finansinė krizė, tačiau pokyčių metas buvo 2016-ieji, kai reorganizavote kompaniją, teko atleisti trečdalį žmonių, dalį veiklos iškelti į Berlyną. Kas tuomet nutiko?
– Dauguma startuolių eina per tam tikras egzistencines stadijas. Pirmoji – įrodyti, kad tu apskritai kuri vartotojui vertę, gali prisitraukti ir išlaikyti pirmuosius klientus. Antroji – įrodyti, kad gali augti eksponentiškai per įvairias geografijas. Trečioji – visą tai paversti tvariu ir pelningu verslu, o ne tik produktu, kurį vartotojai myli. Mes užaugome gana dideli, bet mūsų pelningumo rodikliai nebuvo tokie, kurie džiugintų. Uždirbti pinigus buvo gerokai sunkiau, nei tikėjomės, padarėme klaidų, investuotojams kilo klausimų.
Priėjome tašką, kai supratome, kad su esama kaštų struktūra mums liko gal 8 mėnesiai iki pabaigos. Per tiek laiko padaryti, kad kompanija taptų pelninga ir toliau auganti? Tą periodą vis dar atsimenu kaip sudėtingiausią savo visoje karjeroje, bet turbūt ir daugiausiai išmokiusį.
Kai tau reikia atsisveikinti su komanda, kurią labai myli, pats pasamdei, matai, kokia ji talentinga, bet supranti, kad negali sau to leisti, nes gresia realus bankrotas. Susimažinome išlaidas perpus, tai mums leido laimėti daugiau laiko ir rasti tvarius sprendimus, kaip ne tik suvaldyti situaciją, bet transformuoti tai į sėkmingą ir finansiškai tvarų verslą.
– Vertinant šiandienos akimis, kas padėjo atsitiesti? Iš duobės, tuo metu mėnesio nuostolis siekė daugiau nei 1 mln., iššokote į 16 kartų pakilusias pajamas.
– Mes pervertinome, kiek vartotojas finansiškai vertina paslaugą – įvesti paslaugos mokesčiai buvo gerokai per dideli. Nors ir prastesnės, bet nemokamos alternatyvos laimėjo.
Matydamas tai, supranti negailestingą interneto realybę – nėra laisvesnės erdvės. Tai turi daug pliusų augti ir plėstis, tačiau klaidos atveju vartotojas tave paliks labai greitai.
Tą periodą vis dar atsimenu kaip sudėtingiausią savo visoje karjeroje. Kai tau reikia atsisveikinti su komanda, kurią labai myli, pats pasamdei, bet supranti, kad negali sau to leisti, nes gresia realus bankrotas.
Atsitiesėme, kai ant šio principo pastatėme visą verslą – iškėlėme tikslą tapti platforma, kuri sukuria daugiausiai vertės vartotojui už mažiausią įmanomą mokestį. Ir mes vis dar kelyje nesustoti nuolat inovuoti.
– Ir po trejų metų nuo šių įvykių – vienaragis. Pameni, kai supratai, kad tai – realybė?
– Viduje daug svarbesnis momentas buvo, kai po 7-erių metų labai sunkaus darbo, kuris vos nesibaigė bankrotu, kai buvome nurašyti rinkos ir investuotojų kaip kompanija be perspektyvos, uždirbome pirmąjį pelną ir tapome finansiškai nepriklausomi.
Momentas, kai supratome, kad galime tęsti veiklą be naujų investuotojų, buvo didelis laimėjimas. Po to sekęs investicinis raundas buvo patvirtinimas, kad rinka mumis tiki, rezultatai tą rodo. Tada supratau, kad vienaragis bus, nes vėl augome sparčiai, bet tai nebuvo tikslas savaime kaip, pavyzdžiui, plėtra, vartotojų grįžtamumo rodiklis ir pan. Tai atėjo kaip patvirtinimas, kad verslas tiek vertas kitų akimis.
Viduje daug svarbesnis momentas buvo, kai po 7-erių metų labai sunkaus darbo, kuris vos nesibaigė bankrotu, kai buvome nurašyti rinkos ir investuotojų kaip kompanija be perspektyvos, uždirbome pirmąjį pelną ir tapome finansiškai nepriklausomi.
Tiesa, turbūt dėl praeities paliktų žaizdų ir randų mes tapome ypač atsargūs, todėl visada ir į sėkmę žiūrėdavome atsargiai – dabar veikia, bet gal kažkada sustos. Atsirado sveika vidinė paranoja, todėl ir paskutiniai raundai mums buvo lyg papildoma apsauga turėti rezervo, jeigu staiga kažkas įvyktų visiškai neplanuoto. Kas, beje, ir įvyko.
– Kaip tu pats atsidūrei „Vinted“? Prisijungei 2011 m. kaip pirmasis investuotojas ir vykdomasis direktorius. Su kokiomis užduotimis sau tuomet atėjai? Ką radai?
– Tuo metu buvau tik pardavęs savo pirmąjį verslą, bet tikrai nenorėjau už gautus pinigus tiesiog gulėti po palme. Galvojau, kaip savo žinias ir kapitalą įdarbinti, rinkausi tarp 2 kelių – kažką nuo nulio pradėti pačiam arba prisijungti prie man patinkančios idėjos, kuriai trūksta finansų ir žmogiškųjų resursų. Esu komandinio darbo šalininkas, todėl nusprendžiau pasikalbėti su Lietuvos tech bendruomene, tuo metu ji nebuvo tokia jau didelė.
Su Justu, po to ir su Milda, susitikau vienoje bendradarbystės erdvių. Jei atvirai, man, pirma, patiko ne idėja, o komanda – pagalvojau, kad su jais norėčiau nuveikti kažką didesnio. Kadangi prieš tai turėjau verslą, orientuotą į Lietuvą, tas didesnio buvo, pavyzdžiui, Vokietija. Pradėjome šią idėją vystyti, pasiūliau jiems dvigubą vaidmenį – investuoti ir prisijungti vadovauti.
Iš visų pasirinkimų, kuriuos turėjau, „Vinted“ buvo beprotiškiausias. Visi, kam papasakodavau, sakydavo, kad tai tiesiog nesąmonė. Tačiau aš mačiau didelį vartotojų ir komandos entuziazmą, bendruomenę, gal net soc. tinklo užuomazgas. Investavau didžiąją dalį savo turimo kapitalo, man buvo 25-eri, tad žiūrėjau paprastai – esu jaunas, neturiu įsipareigojimų, bet kokiu atveju tai bus itin gera patirtis, o, jei ką – uždirbsiu kapitalą iš naujo.
– Užsiminei apie pirmąjį verslą, o kokia yra tavo istorija, kaip iš viso pasukai į verslą? Prie kompiuterio sėdai vos 11-os, o į darbo rinką įnėrei dar 15-os, tiesa?
– Mano tėvai turėjo samdomus darbus, bet 1991 m. griūnant ekonomikai juos prarado ir ėmėsi verslo. Mačiau, kiek daug jie dirba, kaip rizikuoja, susiduria su stresu ir įtampa, tačiau mane įkvėpė ta laisvė, kad pats esi savo sėkmės kalvis. Pats sprendi, kiek daug nori dirbti ir to pasekmės tave tiesiogiai liečia.
Nuo pat vaikystės užsiėmiau įvairiais dalykais, stengdamasis uždirbti pirmuosius pinigus. Man tai labai patiko, užsidirbdavau savo poreikiams, jausdavausi laisvas.
– Pirmasis tavo verslas buvo „Interdata“, serverių nuomos bendrovė, kurią po 5-erių metų nupirko tuometinis TEO. Kaip ši idėja kilo? Kaip sekėsi ją plėtoti? Koks buvo aplinkinių, partnerių ar klientų požiūris į 18-metį verslininką?
– Aš kažkada tuo metu daviau interviu ir sužinojau, kad oficialiai buvau jauniausiais Lietuvoje direktorius – vos suėjus 18-kai pateikiau dokumentus. Laukiau pilnametystės, kad galėčiau verslą formalizuoti.
Tėvai pastebėjo mano aistrą, kompiuterį gavau labai anksti. Daug išmokau per klaidas ir bandymus, nebijojau daryti. Buvau visiškas savamokslis. Pavyzdžiui, dar 16-os aš jau rašiau apie technologijas viename portale, dirbau kabelinėje televizijoje ir tvarkydavau klientų kompiuterius, tinklo įrangos gedimus. Mano pajamos stipriai viršijo išlaidas, buvau finansiškai nepriklausomas ir kitaip nebeįsivaizdavau savo gyvenimo.
– Pasitraukei iš „Vinted“ vykdomojo direktoriaus pareigų ir visi turbūt klausia, kas dabar?
– Turiu labai daug kitos veiklos, kuri man prasminga ir motyvuojanti. Tikslumo dėlei – iš „Vinted“ nepasitraukiau visiškai, tik pasikeitė mano rolė. Nuo šiol – fokusas į strateginius klausimus, darbas valdyboje, tam dedikuoju 1 dieną per savaitę. Manau, kad taip sukuriu 80 proc. savo vertės.
Su „Vinted“ aš perėjau daug plėtros etapų ir ši patirtis vertinga 99 proc. startuolių. Nesinori to taip ir palikti, nesidalinti, todėl jau kuris laikas investuoju į ankstesnės stadijos startuolius, padedu jiems visais klausimais, kur turiu aktualios patirties – tiek strategiškai, tiek operacijų lygyje.
Darydavau tai po darbo ir savaitgaliais, dirbau vidutiniškai po 12–14 valandų per parą. Šis laikas buvo labai intensyvus, todėl perspėjau kitus „Vinted“ vadovus dar prieš 3 metus, kad imsiuosi pokyčių. Pasiruošėme, pasamdėme stiprius vadovus, kurie sėkmingai tęsia mano pradėtas iniciatyvas. Esu labai laimingas, matydamas gerą progresą.
– Kokias sritis technologijų versle šiandien matai kaip perspektyviausias?
– Mes esame visiškai arti didžiausio pokyčio šiuolaikinei civilizacijai – dirbtinio intelekto proveržio. Tai nėra mokslinė fantastika, jis iš tiesų vyksta. Tikiu, kad tai sukurs visiškai kitokią ekonomiką.
Kitas tektoninis lūžis – sparti iškastiniu kuru paremtos ekonomikos transformacija į atsinaujinančią energetiką. Taip pat – medicinos sektorius. Kasdienė medicina šiandien visiškai „pasibaigusio galiojimo“. Pripažinkime, dominuoja tik simptominis gydymas, nėra proaktyvumo. Visa tai stipriai pasikeis jau mūsų kartoje.
– Išduoki, kas bus kitas Lietuvos vienaragis? Kokie startuoliai turi daugiausiai šansų artimiausiu metu, tavo akimis?
– Gera žinia ta, kad turime stiprią startuolių ekosistemą. Todėl aš įžvelgiu keletą realiai potencialių vienaragių Lietuvoje. Kas bus kitas, nenoriu spekuliuoti.
Turėsime lūžio tašką, galbūt jau kitų metų antroje pusėje arba 2024-aisiais, kai 2 – 3 vienaragiai atsiras praktiškai tuo pačiu metu ir visi stebėsis, kaip čia nutiko tokia sėkmė, nors žmonės metų metus sunkiai dirba. Matau labai teigiamų ženklų jau šiandien ir ši ekonominė aplinka to nepakeis, ji tik sustiprina ateities potencialą.
