Tai – tik vienas iš galybės pavyzdžių, koks svarbus yra metrologų darbas: kalibravimas ir matavimo priemonių patikra.
Pagrindinis stereotipas: sukalibruotas prietaisas rodo tiksliai
Kaip atkreipė dėmesį seniausiai Lietuvoje metrologines paslaugas teikiančios bendrovės „Nordic Metrology Science“ marketingo vadovė Dovilė Seliukė, pagrindinis stereotipas apie kalibravimą, su kuriuo susiduria metrologai, kad sukalibruotas matavimo prietaisas rodo tiksliai.
Kaip populiariai paaiškino minėtos įstaigos Vilniaus regiono laboratorijos vadovas Tomas Kiškauskas, metrologinės patikros metu konstatuojama, ar atnešta matavimo priemonė atitinka nustatytus reikalavimus. O štai kalibravimo metu išduodamas dokumentas, nurodantis nustatytą matavimo paklaidą ir su kokiu tikslumu ta paklaida išmatuota.
Aiškiau, bet ne iki galo, tad D.Seliukė pateikė pora gyvenimiškų pavyzdžių.
Kaip įsitikinti, kad termometras nemeluoja?
Tarkime, jei namuose turime termometrą, kuriam atlikta metrologinė patikra, mes tiksliai žinome, kad jis atitinka nustatytus reikalavimus su leistina paklaida.
Pavyzdžiui, jeigu kūno temperatūra yra 37 laipsniai, termometras gali rodyti +-0,02 laipsnio. Tačiau, atlikus kalibravimą, mes galėsime būti tikri, kad mūsų termometras rodo tiksliai 37.
Dar vienas pavyzdys apie kurį nesusimąstome – ilgio matavimo priemonių tikslumo svarba. Jeigu norima, kad namo siena būtų 6 metrų ilgio ir nė centimetru ilgesnė ar trumpesnė, svarbu naudoti sukalibruotas ruletes, gulsčiukus.
Kai kuriose šalyse kalibravimas dar suprantamas ir kaip netiksliai rodančio prietaiso derinimas. Tačiau, kaip pabrėžė T.Kiškauskas, pas mus prietaiso kalibravimas nėra jo sutvarkymas po kalibravimo (justiravimas) ir tai – dažniausias klaidingas supratimas apie kalibravimą.
Kalibravimas pagal apibrėžimą
Pagal apibrėžimą, kalibravimas yra veiksmų visuma, kuri nurodytomis sąlygomis nustato kalibruojamos matavimo priemonės rodmenų dydžių verčių sutapimą arba skirtumą palyginti su etaloninės priemonės vertėmis.
„Tarkime, turime kilogramo svarstį, kurį kalibravimo metu uždedame ant svarstyklių ir matome, kad iš tiesų jo svoris – 900 g. Taigi, kalibravimo metu nustatoma svarsčio svorio paklaida – 100 g. Skirtingai, nei užsakius prietaiso patikrą, kalibravimo metu mes nevertiname jo tinkamumo ar netinkamumo naudoti. Užsakius prietaiso kalibravimą, mes nustatome matavimo vienetų paklaidas ir nurodome jas su neapibrėžtimis (metrologiškai leidžiamomis paklaidomis)“, – sakė laboratorijos vadovas.
Prietaisų tinkamumas šalyse gali skirtis, bet kalibravimas įstatymams – nepavaldus
Užsienio kapitalo įmonės Lietuvoje metrologams dažniau užsako ne matavimo prietaisų patikrą, o būtent kalibravimą. Kodėl?
Pasak T.Kiškausko, skirtingų valstybių įstatymai dėl matavimo prietaisų tinkamumo ar netinkamumo skiriasi, o kalibravimas įstatymams nepavaldus, nes jo metu matavimo prietaisas sulyginimas su etalonu, konstatuojant atitikimą arba neatitikimas jam su leistina paklaida.
Kokia galima parduotuvinių svarstyklių paklaida?
„Paprasčiausias pavyzdys – svarstyklės, – rodė laboratorijosvadovas. – Jeigu turime dažniausiai parduotuvėse naudojamas svarstykles, žinome, kad metrologiškai jos gali „meluoti“ 15 gramų. Tai yra leistinas maksimumas. Tačiau kalibravimo metu aš galiu nustatyti, kiek jos tiksliai „meluoja“.
Kada tai svarbu? Pasak „Nordic Metrology Science“ atstovo, jeigu vykdomas mokslinis tyrimas, nepakanka žinoti, ar matavimo prietaisas tinkamas naudoti. Reikia žinoti, kokiu tikslumu ir paklaida tos svarstyklės veikia, nes tai gali turėti labai didelės įtakos tyrimo rezultatams.
Verslui aktualų svarstyklių kalibravimo pavyzdį pateikė D.Seliukė, pabrėždama, kad ne tik mokslo, pramonės, bet ir kitoms sritims dažnai nepakanka metrologų išvadų apie tinkamus naudoti matavimo prietaisus.
Net ir mažiausias netikslumas gali turėti lemiamos įtakos rezultatui
„Atlikus ne tik privalomą periodinę patikrą, bet ir svarstyklių kalibravimą įmonė tiksliai žino rodmenų nuokrypį, kuriuo vadovaujantis gali koreguoti, pvz., kiek tiksliai miltų, druskos ir kitų produktų berti, kad gaminys atitiktų receptūrą ir būtų aukščiausios kokybės. Kai gamybos apimtys didžiulės, tiksliai žinoti matavimo prietaisų nuokrypius yra labai svarbu, kaip ir tinkamai sukalibruotais matavimo prietaisais naudotis tiesianti kelius, statant namus, matuojant dujų nuotėkius, jonizuojančiosios spinduliuotės lygį, įtempimo jėgą tiesiant laidus ir t.t.“, – vardijo D.Seliukė.
Vienas mikrogramas, atrodytų, nieko nereiškia, tačiau, pvz., farmacijos pramonėje net ir mažiausias netikslumas gali turėti lemiamos įtakos rezultatui.
„Taigi, matavimo prietaisų kalibravimo metu mes gauname tikslumą, o tikrindami matavimo prietaisus užtikriname jų kokybę“, – apibendrino įmonės marketingo vadovė.
