„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Maxima“ ir „Iki“ tikina: apgauti savitarnos kasų beveik neįmanoma

Nors kai kam gali atrodyti, kad didžiuosiuose prekybos centruose esančios savitarnos kasos gali paskatinti įvairių formų žmonių nesąžiningumą, į sistemą suvedant mažiau prekių, negu perkama iš tiesų, tačiau prekybininkų atstovai tai neigia. Jie tikina, kad vagysčių jose pasitaiko itin retai dėl įdiegtų saugumo priemonių.
„Maxima“ savitarnos kasa
„Maxima“ savitarnos kasa / „Maxima“ nuotr.

Pasak prekybos tinklų „Maxima“ ir „Iki“ atstovų, kasose įrengtos tam tikros apsaugos priemonės, o pačios parduotuvės dėl sukčiaujančių klientų, besinaudojančių savitarnos kasomis, patiria menkus nuostolius.

„Savitarnos kasose yra įdiegtos visos saugumo priemonės, kurios užtikrina, kad kliento apsipirkimas būtų sklandus, paprastas ir sąžiningas, tačiau jų įvardinti negalime, nes po to gali būti bandoma įdiegtas priemones apeiti“, – apie savitarnos kasose įdiegtus saugiklius nuo nesąžiningumo pasakojo „Maxima LT“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.

Kasų zoną prižiūrintys darbuotojai turi galimybę kompiuteriuose sekti klientų apsipirkimo procesus.

Ji tikino, kad kasų zoną prižiūrintys darbuotojai turi galimybę kompiuteriuose sekti klientų apsipirkimo procesus ir greitai reaguoti, jei pastariesiems iškyla sunkumų apsiperkant ar bandoma vesti ne tos prekės, kuri padėta ant svarstyklių ar skenuojama, kodą ar pavadinimą.

„Reikėtų pridurti, kad visose mūsų tinklo parduotuvėse įdiegti magnetiniai varteliai, kurie pradeda pypsėti, jei pro vartelius eina klientas su neskenuota preke. Taip pat visose tinklo parduotuvėse veikia stebėjimo kameros, kurios padeda užkirsti kelią vagystėms bei saugumu rūpinasi ir mūsų apsaugos darbuotojai, kurie stovi zonoje už kasų ir kilus įtarimui patikrina klientus“, – „Maxima“ taikomas saugumo priemones vardijo R.Saulytė.

Apie tai, kad savitarnos kasos yra išmanios ir jas sunku apgauti, pasakojo ir prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. Pastarasis prekybos tinklas išmaniąsias kasas „Bitutė“ įdiegė pirmasis Lietuvoje.

„Bitutė“ tikrina ir palygina skenuotų prekių teorinį svorį ir faktiškai ant savitarnos stalčiaus padėtų prekių svorį. Kasininkė, prižiūrinti savitarnos kasas, stebi skenuojamas prekes ir tuo pat metu mato, kas faktiškai yra dedama ant savitarnos kasos stalčiaus“, – sako B.Čaikauskaitė.

Kasininkė, prižiūrinti savitarnos kasas, stebi skenuojamas prekes ir tuo pat metu mato, kas faktiškai yra dedama ant savitarnos kasos stalčiaus, – sako B.Čaikauskaitė.

Pasak „Iki“ atstovės, jeigu žmogus sąmoningai vykdo nusikalstamą veiką, tuomet jis patraukiamas į administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, priklausomai nuo parduotuvės patirto nuostolio dydžio.

Tiesa, B.Čaikauskaitė patikino, kad dėl savitarnos kasomis besinaudojančių nesąžiningų pirkėjų per metus padaromi nuostoliai nežymūs.

Jai antrino ir „Maxima LT“ komunikacijos skyriaus vadovė.

„Vagystės savitarnos kasose gana retas reiškinys. Dažniausiai žmonės neapdairiai pasirenka ne tą prekę ar ne tą kodą, tačiau jiems visada stengiasi pagelbėti mūsų darbuotojai ir klaidą kaipmat ištaiso“, – teigė R.Saulytė.

Ji pažymėjo, kad prekybos centrų darbuotojai dažniausiai konflikto su įtarimą sukėlusiu pirkėju stengiasi išvengti ir tiesiog pastebėję nesąžiningą ar užmaršų klientą paprašo jo už prekę susimokėti.

Įrengti vieną savitarnos kasą bendrovei vidutiniškai kainuoja 14 tūkst. Eur.

Nors naudojimasis savitarnos kasomis vis populiarėja, tačiau tai toli gražu nėra pigus malonumas.

Preliminariais „Maxima“ skaičiavimais, pirmasis savitarnos kasų diegimo etapas įmonei kainavo beveik 800 tūkst. Eur investicijų. Įrengti vieną savitarnos kasą bendrovei vidutiniškai kainuoja 14 tūkst. Eur.

„Tiksliai pasakyti, per kiek laiko atsiperka šios kasos, gana sudėtinga. Sprendimą tęsti savitarnos kasų plėtrą priėmėme įvertinę didėjantį šių kasų populiarumą, siekdami žengti koja kojon su laikmečiu bei inovacijomis. Įdiegus naująsias kasas jau po mėnesio fiksavome, kad kas penktas klientas, apsilankęs mūsų tinklo parduotuvėje, atsiskaito būtent savitarnos kasoje“, – tikino R.Saulytė.

„Maxima“ pirmąsias savitarnos kasas klientams pasiūlė 2009 m., o vien tik per praėjusius metus įrengė 46 tokio tipo kasas, be to, šiais metais planuoja tolesnę jų plėtrą.

Tai, kad savitarnos kasos reikalauja keletą kartų didesnių investicijų nei įprastinės kasos, patvirtino ir B.Čaikauskaitė. Tiesa, konkrečių sumų „Iki“ atstovė neatskleidė.

„Šiuo metu iš viso tinklo parduotuvėse turime 1100 tradicinių ir 100 savitarnos kasų. Besinaudojantys savitarnos kasomis sudaro apie 40 proc. pirkėjų“, – teigė „Iki“ viešųjų ryšių vadovė, pridūrusi, kad jomis vis dažniau naudojasi ir senjorai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų