Pristatydamas šiųmečius „Carlsberg“ rezultatus Baltijos šalyse, R.Viršilas pabrėžė, kad aludarių rezultatus nemaža dalimi lėmė ir vadinamasis Baltijos „akcizų karas“. Iki šiol visose Baltijos valstybėse buvo panaši rinkos reguliavimo politika – nors ir skirtingais greičiais, tačiau judėta viena kryptimi. „Tačiau per šią vasarą kiekviena šalis pasuko savu keliu“, – teigė vadovas.
Pasak „Carlsberg“ Baltijos šalių vadovo, šį akcizų karą akivaizdžiai pralaimi Latvija, mat estai susigrąžino tiek savo pirkėjus, tiek atvykstančiuosius iš Suomijos. Tuo metu Lietuvoje fiksuojamas stipriojo alkoholio pardavimų augimas, tad aludariai vis daugiau dėmesio skiria eksportui ir pozicijų plėtimui gaiviųjų gėrimų rinkoje.
Latvija pralaimėjo
Sumažinusi akcizą alkoholiui, Estija susigrąžino turistus iš Suomijos bei padidino akcizo surinkimą. Vien rugpjūtį alaus pardavimai čia augo 45 proc., o pasienyje su Suomija net 2,2 karto. Liepą akcizo už alkoholį surinkimas, palyginus su pernykšte liepa, padidėjo 59 proc.
Tuo metu Latvijos sprendimas sumažinti akcizą tik stipriajam alkoholiui estų ir suomių pirkėjų neišlaikė. Rugpjūtį akcizo surinkimas Latvijoje buvo 11 mln. Eur mažesnis, nei planuota. Mokestinis eksperimentas lėmė, kad alaus rinka susitraukė 20 proc. – tiek pat mažėjo ir akcizo pajamos už alų.
„Gerai, kad Lietuva nešoko į šias akcizo grumtynes, nes matome, kad jau ketvirtus metus iš eilės alaus rinka traukiasi. Pagal VMI duomenis, šiemet ji mažėjo 0,9 proc., tuo pat metu stipriojo alkoholio pardavimai augo 18 proc.
Galime pasiguosti nebent tuo, kad rinkos traukimasis lėtėja, mat užpernai ji traukėsi 14,5 proc., o pernai – 9,5 proc.“, – pasakojo R.Viršilas.
Skirtingos kiekvienos iš Baltijos šalių rinkų dinamikos lėmė, kad „Carlsberg“ pavyko kilstelėti pardavimo pajamas Estijoje (+4 proc.) ir Lietuvoje (+3 proc.), o Latvijoje jos mažėjo (-4 proc.)
Daugiau eksportuoja
Lietuvoje „Carlsberg“ rezultatai lieka stabilūs. ŠUA, kaip ir pernai, priklauso 42 proc. alaus rinkos vertės, panašiai šalyje parduota ir gėrimų – 80 mln. litrų. Tiesa, kasmet vis didesnę jų dalį sudaro nealkoholiniai gėrimai.
ŠUA taip pat išlaiko lyderystę visų pagrindinių alaus rūšių segmentuose.
„Nors ir aiškiai pirmaujame Lietuvos rinkoje, tačiau to neužtenka norint tvirtai stovėti ant kojų. Dėl to tiek mes, tiek kiti Lietuvos aludariai eksportuoja vis daugiau gėrimų. Jau dabar išvežame daugiau nei dešimtadalį savo produkcijos.
Šiemet labiausiai didinome eksportą į Rusiją, toliau tvirtinome pozicijas Afrikoje bei atradome daugiau erdvės Azijos rinkose“, – teigia R.Viršilas.
Šiemet eksportą ŠUA augino 61,8 proc. – iki 9,49 mln. litrų. Labiausiai – 115 proc. – padidintas eksportas į Rusiją. Tą lėmė prasidėjęs bendradarbiavimas su alaus darykla „Baltika“ – didžiausia „Carlsberg“ grupės darykla Rusijoje ir Rytų Europoje.
Smarkiai – 100 proc. – augo produkcijos eksportas į Ganą – trečią pagal dydį ŠUA eksporto rinką. Ketvirtoji pagal dydį eksporto rinka tapo Jungtinė Karalystė, eksportas į kurią didėjo 73 proc.
R.Viršilo teigimu, traukiantis alaus pardavimams, aludariai vis drąsiau žengia į gaiviųjų gėrimų rinką. ŠUA šiemet sekėsi tą daryti – įmonė gaiviųjų gėrimų pardavimus padidino 37 proc., o šio proveržio flagmanu tapo naujai pristatytas salyklinis gėrimas „Barley Bros“.
