Keisti Lietuvoje įsigalėjusį požiūrį ir verslo įpročius siekia nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA), siūlanti kompensuoti pusę išlaidų, susijusių su įmonių akcijų ir obligacijų išleidimu į biržą.
Negrąžinamų subsidijų priemonę „Vertybinių popierių įtraukimo į vertybinių popierių biržą skatinimas“ INVEGA pradėjo vykdyti beveik prieš metus. Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė sako, kad per šį laiką sulaukta penkių paraiškų.
Kelyje į kapitalo rinką – daug namų darbų ir išlaidų
INVEGA kompensuos 50 procentų patirtų tinkamų finansuoti išlaidų. Maksimali suma, kurią vienam pareiškėjui INVEGA galės kompensuoti, siekia 100 tūkst. eurų apmokant patirtas akcijų išleidimo į biržą išlaidas ir 50 tūkst. eurų kompensuojant obligacijų išleidimo į biržą išlaidas. Reikalavimus atitinkantis verslas turi teisę pateikti po vieną paraišką gauti subsidiją akcijoms ir (ar) obligacijoms tinkamai įtraukti į vertybinių popierių biržą. Jei į vertybinių popierių biržą iki priemonės aprašo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2021 m. liepos 21 d., yra įtrauktos pareiškėjo akcijos, jis turi teisę kreiptis į INVEGĄ norėdamas gauti subsidiją, skirtą obligacijoms įtraukti į vertybinių popierių biržą, ir atvirkščiai – jei į vertybinių popierių biržą iki 2021 m. liepos 21 d. yra įtrauktos pareiškėjo obligacijos, jis turi teisę kreiptis į INVEGĄ norėdamas gauti subsidiją, skirtą akcijoms įtraukti į vertybinių popierių biržą.
Negrąžinamoji subsidija labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių akcijoms ir (arba) obligacijoms įtraukti į vertybinių popierių biržą skirta kompensuoti tokias patirtas išlaidas, kaip:
- Prospekto, informacinio dokumento, įmonės aprašymo parengimo ir paskelbimo;
- Veiklos strategijos ir veiklos struktūros nustatymo;
- Vertybinių popierių išleidimo į biržą informacijos skleidimo;
- Įmonės pristatymo susitikimuose su investuotojais;
- Susijusias su išsamia įmonės veiklos finansine, mokestine ir teisine analize;
- Išorinių konsultantų suteiktų pertvarkymo į akcinę bendrovę paslaugų;
- Alternatyviosios vertybinių popierių rinkos sertifikuoto patarėjo paslaugų;
- Teisės, finansų, mokesčių, audito, investicijų paslaugų.
Traukinys juda, bet vietų dar yra
Tinklalaidės vedėjos Jekaterinos Rojakos nuomone, 50 tūkst. ar 100 tūkst. eurų vertės negrąžinamoji subsidija svariai sumažina įmonės įtraukimo į vertybinių popierių biržą kaštus. Jos teigimu, žingsnis į biržą įmonei atveria dideles finansavimo galimybes ir gali būti stiprus impulsas augti bei plėtoti verslą.
J. Rojakai antrino „Nasdaq Vilnius“ Ryšių su klientais vadovė Emilija Ivanauskaitė, pateikdama ne vieną pavyzdį, kaip lietuviško kapitalo įmonės pasinaudojo biržos suteiktomis galimybėmis.
Žingsnis į aukštesnę lygą
J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad didelių įmonių, tokių kaip „Maxima“, „Telia“ ar „Ignitis“, vardai yra gerai žinomi ne tik verslu besidomintiems ir „Nasdaq Vilnius“ informaciją sekantiems žmonėms. O labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms patraukti investuotojų dėmesį, įgyti pasitikėjimą ir aiškiai atskleisti savo verslo planus gali būti gerokai sudėtingiau. Ekonomistė įspėjo, kad rengiantis žengti į kapitalo rinką reikės skirti resursų, įmonėje sukurti atitinkamas struktūras, atitikti „Nasdaq“ keliamus skaidrumo ir kitus reikalavimus. Tačiau šiuos namų darbus atlikęs verslas gali pasiekti aukštesnę lygą, augti kelis ar net keliolika kartų ir dalytis savo nauda su plačia investuotojų bendruomene visame Baltijos regione.
Kapitalo rinkos kryptį pasirinkusiam verslui INVEGA suteikia žemėlapį su daug naudingų nuorodų ir patarimų – padeda verslui atrasti alternatyvius finansavimo kelius per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą ir alternatyviąją vertybinių popierių rinką „First North“. Pasak K. Račkauskaitės-Liandzbergienės, gaunami laiškai ir užklausos rodo, kad Lietuvos verslui šios galimybės yra įdomios ir aktualios.
„Be abejo, įmonė turi būti pakankamai brandi ir pasiekusi tam tikrą verslo raidos etapą. Įmonės ateities projekcijos turi būti aiškios, pasvertos ir pagrįstos. Skiriant išteklius žingsniui į biržą, turi būti pasiekti atitinkami rezultatai, kad lėšos nenueitų perniek“, – sako INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė. Sėkmingai pritrauktos investicijos paprastai lemia tolesnę įmonės kelionę į platesnius verslo vandenis ir leidžia įgyvendinti ambicingą strategiją.
Priemonės sąlygų apraše numatyta, kad INVEGAI priėmus sprendimą pareiškėją pripažinti tinkamu gauti pagalbą, pareiškėjai savo akcijas ir (arba) obligacijas turi įtraukti į vertybinių popierių biržą ne vėliau kaip per 1 metų laikotarpį. Šis terminas galės būti pratęstas, tačiau maksimalus laikotarpis išleisti savo vertybinius popierius į prekybą biržoje negalės viršyti 2 metų. Kai į vertybinių popierių biržą įtraukiamos akcijos taikoma sąlyga nuosavo kapitalo forma pritraukti ne mažesnę kaip 500 tūkst. eurų sumą.
Pokalbiai apie investavimą – prie vakarienės stalo
„Nasdaq Vilnius“ Ryšių su klientais vadovė E. Ivanauskaitė tinklalaidėje pastebėjo, kad kiekviena į kapitalo rinką ateinanti įmonė prisideda prie investavimo kultūros šalyje. Galimybe nusipirkti akcijų – mažą įmonės verslo dalį – arba paskolinti įmonei per obligacijas domisi vis daugiau smulkiųjų investuotojų. Pastaraisiais metais Baltijos regione ypač išsiskyrė Estijos rinka, kai po pensijų reformos dalis gyventojų iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtus pinigus ėmė aktyviai investuoti į vietos verslus. Per šį laikotarpį smulkiųjų investuotojų skaičius Estijoje padidėjo daugiau nei du kartus. Tai skatino vietos bendroves žengti į „First North“ arba reguliuojamą vertybinių popierių rinką ir pritraukti privačių investuotojų, investicinių fondų lėšų.
E. Ivanauskaitė mano, kad investicijos, bendrovių naujienos ir biržos įvykiai tapo dažnesne estų pokalbių tema, smarkiai paaugo visa investavimo kultūra. „Baltijos šalių siekiamybė yra priartėti prie Skandinavijos rinkų. Tarkim, Švedijos „First North“ sąraše yra apie 400–500 įmonių ir jų sėkmė gyventojus itin domina. Investuotojai jaučiasi prisidedantys prie didesnių vietos verslo galimybių, kad Švedijos įmonės būtų sėkmingos vietinėje ir tarptautinėje rinkoje. Natūralu, kad toks didelis skaičius įmonių pažeria daug naujienų – kalbėtis apie investicijas prie vakarienės stalo Švedijoje yra normalu ir įprasta“, – dėstė E. Ivanauskaitė.
Pasak „Nasdaq Vilnius“ atstovės, nors INVEGA programa finansuoja įmonės atėjimą ir į reguliuojamą rinką, „First North“ rinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms galėtų būti pirmas žingsnis, kuris padės susipažinti su kapitalo rinkos aplinka ir standartais. Taip pat E. Ivanauskaitė priminė, kad šioje kelionėje reikės sertifikuoto patarėjo.
„Kuo daugiau verslų domėsis ir sieks galimybės atsidurti biržoje, tuo sparčiau tarp įmonių sklis žinios ir supratimas apie kapitalo rinkos suteikiamas galimybes. Norėtume, kad įmonių savininkai į šį finansavimo instrumentą žiūrėtų taip pat, kaip į banko paskolą. Mažos ir vidutinės įmonės gali sulaužyti Lietuvoje vyraujantį stereotipą apie kapitalo rinką. INVEGA pasirengusi prisidėti prie šio lūžio – esame įsitikinę, kad Lietuvoje yra pakankamai mažų ir vidutinių įmonių, kurios gali pritraukti finansavimą per kapitalo rinką“, – teigė INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė K. Račkauskaitė-Liandzbergienė.
Apie žengimo į vertybinių popierių biržą privalumus, kas gali pasinaudoti šia galimybe, ką reikia žinoti klausykitės tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA”.
