Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad rinkai palūkanų kėlimas neabejotinai padarė apčiuopiamą įtaką: finansinė našta padidėjo nekilnojamojo turto įsigijimui anksčiau pasiskolinusiems vartotojams, o dalis besidominčių naujomis paskolomis linkę nuo įsipareigojimų susilaikyti ar vėlesniam laikui atidėti būsto pirkimą, jo įrengimą ar remontą.
„Atsižvelgdama į tai, kad palūkanų pokytis juda augimo kryptimi, Medicinos bankas, siekdamas solidarizuotis su visuomene, priėmė sprendimą taikyti nulinę Banko maržą naujų būsto paskolų gavėjams, kurie nuspręs sudaryti būsto paskolos sutartį eurais. Sprendimas taikyti nulinę maržą net 12 mėn. galios nuo balandžio 24 dienos iki šių metų pabaigos.
Kitaip tariant, bankas pasirengęs mažinti finansinę būsto pirkėjų naštą savo sąskaita, jiems minėtą laiką palikdamas mokėti tik 6 mėnesių EURIBOR. Banko marža būtų pradėta skaičiuoti tik po metų nuo sutarties sudarymo ir tai bus numatyta kiekvienoje naujoje būsto paskolos sutartyje“, – sako J.Ivaška.
Lietuvos banko duomenimis, šiemet vasarį bankų paskolos gyventojams siekė 13,7 mlrd. eurų, iš jų 11,52 mlrd. eurų, arba 84 proc. paskirtis buvo būsto paskolos. Atitinkamai net 99,8 proc. paskolų buvo paimta ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui.
„Matome galimybių dalintis šį iššūkį kartu su vartotojais, kurių vienintelių apsisprendimas investuoti į būstą ar ne, be kita ko, turi ir didelę įtaką gyvenamojo būsto rinkos gyvybingumui. Matome, kad sandorių aktyvumas yra prislopęs, pirkėjai abejoja, laukia. Tai ne pirmas kartas, kuomet Medicinos bankas inicijuoja ar jungiasi prie visuomenei aktualių iniciatyvų. Koronaviruso pandemijos metu taikėme moratoriumą paskoloms. Šiuo atveju tikimės, kad mūsų parodytas pavyzdys požiūrį paskatins keisti ir kitus rinkos dalyvius“, – sako J.Ivaška.
Naujausius NT rinkos duomenis balandžio pradžioje paskelbęs Registrų centras nurodė, jog šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje įregistruota 13 proc. mažiau butų, 26 proc. mažiau individualių gyvenamųjų namų ir 21 proc. mažiau žemės sklypų savininkų pakeitimų. Nors kovą sandorių dinamika tapo gyvesnė, tačiau nuo 2022 metų aktyvumo vis tiek atsiliekama.
Europos Centrinis Bankas palūkanas kelti ėmė reaguodamas į aukštą infliaciją. Pastaroji Lietuvoje yra viena aukščiausių Europos Sąjungoje.
Jei suteikiamos būsto paskolos suma – 80 000 EUR, kredito terminas 25 metai, kintama palūkanų norma pirmaisiais metais yra 3,3 proc., o po metų – 5,2 proc., vienkartinis sutarties mokestis 400 EUR, turto įkeitimo įregistravimo mokestis VĮ „Registrų centras“ – 8,60 EUR, kredito lėšų pervedimo mokestis - 2 EUR. Tai bendra kredito gavėjo mokama suma – 142 016,45 EUR, bendros kredito kainos metinė norma - 5,18 proc., įmokų skaičius – 300, mėnesio įmoka mokant anuitetu pirmaisiais metais - 351,53 EUR, o po jų – 477,04 EUR.
Notaro paslaugų kaina, turto vertinimo ir būsto draudimo išlaidos bankui nėra žinomos, todėl nėra įtrauktos.
Būsto paskola suteikiama tik įkeitus, kaip užtikrinimo priemonę, nekilnojamąjį turtą. Nevykdydami ar netinkamai vykdydami kredito sutarties sąlygas, rizikuojate prarasti nuosavybės teisę į įkeistą nekilnojamąjį turtą bei pabloginti savo galimybes skolintis ateityje.
