Gyvybės draudimo rinka pernai augo. Lietuvos gyvybės draudimo asociacijos duomenimis, bendra šios rūšies draudimo įmokų suma per devynis praėjusių metų mėnesius paaugo 8,6 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu ir sudarė 211,6 mln. eurų.
Šiuo laikotarpiu didėjo ir rizikinio gyvybės draudimo, kuris gali padėti užsitikrinti finansinį artimųjų saugumą šeimą ištikus nelaimei, sutarčių skaičius. 2019 metų rugsėjį buvo fiksuotos galiojančios 230 259 rizikinio draudimo sutartys, tuo tarpu tuo pačiu laiku pernai – 238 146, taigi 3,4 proc. daugiau.
Papildomų ne gyvybės draudimo apsaugų prie kaupiamųjų̨ gyvybės draudimo sutarčių̨, tokių kaip draudimas nuo kritinių ligų, traumų ir panašiai, įmokos per devynis praėjusių metų mėnesius išaugo 9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, ir sudarė 27,2 mln. eurų.
Iš viso užfiksuota daugiau kaip 40 atvejų, kai apsidraudę asmenys mirė nuo COVID-19
Visą augimą priskirti vien pandemijai nebūtų teisinga – Lietuvos gyvybės draudimo rinka buvo pakankamai gyvybinga ir iki šiol.
Lietuvos banko 2019 m. draudimo rinkos apžvalgoje teigiama, kad tais metais gyvybės bendros draudimo įmokos per metus išaugo 8,9 proc. ir sudarė 270,4 mln. eurų. Tuo metu augimo tempas buvo 1,6 procentinio punkto didesnis nei 2018 m.
Tačiau draudikai mano, kad COVID-19 sukelta pandemija visgi galėjo turėti realios įtakos šių metų rezultatams.
„Pandemija nusinešė ir ne vieno jauno ir sveiko žmogaus gyvybę. Atskleisdama kiekvieno iš mūsų pažeidžiamumą, pandemija galėjo tapti impulsu, kuris paskatino susimąstyti apie gyvybės draudimą kaip priemonę apsaugoti šeimos finansinį užnugarį nelaimės atveju“, – 15min teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Virusas kainų nepakėlė
Pandemijos aukomis per nepilnus metus tapo daugiau nei 2750 žmonių, o dar bent 180 tūkst. šalies gyventojų vienu ar kitu metu buvo užsikrėtę COVID-19 virusu, taigi irgi rizikavo savo sveikata ar netgi gyvybe.
Dar daugiau, patys metai pasižymėjo gerokai didesniu mirtingumu nei iki šiol. Pernai mirė 43,4 tūkst. žmonių – 5,1 tūkst. (13,3 proc.) daugiau nei 2019 metais. Ypatingai šis skaičius paaugo gruodį, kada buvo fiksuoti ir užsikrėtimo virusine infekcija rekordai.
A.Bakšinskas patvirtino, kad atvejų, kai mirties išmokos išmokamos po COVID-19 diagnozės, jau yra po keletą kiekvienoje gyvybės draudimo įmonėje. Iš viso užfiksuota daugiau kaip 40 atvejų, kai apsidraudę asmenys mirė nuo COVID-19 komplikacijų.
Draudimo bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė 15min sakė, kad jos įmonė išmokėjo 14 tokių išmokų. „Vidutinė išmokos suma siekia daugiau nei 13 tūkst. eurų, o didžiausia – daugiau nei 50 tūkst. eurų. Jauniausias nuo Covid-19 miręs mūsų klientas buvo sulaukęs vos 35 metų. Pandemija daugelį paskatino iš naujo įvertinti gyvybės ir sveikatos trapumą, o tai atsispindi ir išaugusiame gyvybės draudimo poreikyje“, - teigė A.Grabinskė.
Nepaisant to, kad pandemija akivaizdžiai padidino bendrą mirtingumą, gyvybės draudimo paslaugų kainos nesikeitė, teigia A.Bakšinskas.
„Tai, ar apsidraudęs asmuo sirgo COVID-19, neturi įtakos nei gyvybės, nei kritinių ligų, nei kitoms išmokoms. Tačiau kai kuriose gyvybės draudimo įmonėse draudžiantis ar draudžiant didelėmis sumomis gali būti paprašoma nurodyti, ar asmuo sirgo ar serga šia liga“, – sakė asociacijos vadovas.
Viena iš tokių įmonių yra „Aviva Lietuva“. „Prieš sudarydami sutartį su klientu, prašome papildomai nurodyti, ar jis sirgo Covid-19 ir ar nėra stebimas dėl buvusio kontakto su sergančiuoju. Kiekvieną atvejį vertiname individualiai: lengva forma prasirgusius ir pasveikusius žmones draudžiame po 1-2 mėn., sunkesniais atvejais sveikatos būklę vertiname praėjus šiek tiek daugiau laiko“, – sakė A.Grabinskė.
Pandemija lėmė naujų produktų atsiradimą
UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ rinkodaros vadovė Aurelija Jakuitienė 15min teigė, kad COVID-19 susirgimai įmonėje traktuojami kaip kitų draudiminių įvykių priežastis. Bendrovės teikiamos draudimo paslaugos apima tokias rizikas kaip mirtis, nelaimingas atsitikimas ar trauma, kritinė liga, darbingumo netekimas. Jei klientas dėl COVID-19 įtakos patiria šiuos draudiminius įvykius, bendrovė išmoka jam išmokas.
Pašnekovė sakė, kad virusinė infekcija įmonę privertė reaguoti ir kurti arba tobulinti naujus draudiminius produktus. Tarp jų – apsidraudimas dėl COVID-19 ligos atveju susirgimui ir gydymui apmokėti.
Populiarindama šią paslaugą bendrovė savo lėšomis pasiūlė apdrausti visus norinčius 1-12 klasių mokytojus.
„Sulaukėme daug norinčių apsidrausti ir išmokėjome jau nemažai išmokų, tikslaus skaičiaus negalėsime pateikti dėl konfidencialumo“, – sakė įmonės atstovė.
Pandemija taip pat paveikė ir su darbo rinka susijusius draudiminius produktus. „Per ypatingus 2020 metus jokių papildomų apsunkinimų dėl COVID-19 klientams neįdiegėme, priešingai, išplėtėme ir pagerinome kritinių ligų draudimą, papildėme draudimu nuo darbingumo netekimo, įdiegėme nuotolinę kliento identifikaciją, siekiant vengti individualių asmeninių susitikimų", – sakė A.Jakuitienė.
A.Grabinskė teigė, kad kol kas sunku vertinti ilgalaikius šios ligos padarinius ir jos socialines bei finansines pasekmes persirgusiems.
„Nors šiuo metu nesiūlome savo klientams apsidrausti nuo Covid-19, kaip nuo kritinės ligos, stebime pasaulines šios ligos tendencijas, vystymąsi, pasekmes, bendraujame su Aviva grupės kolegomis, pasauliniais perdraudikais ir jeigu daugės sergančiųjų ilgalaike Covid-19 forma, apsvarstysime ir galimybę papildyti kritinių ligų sąrašą“, – sakė „Aviva Lietuva“ vadovė.
