Senoviniai gamybos būdai ir kodėl dešros nėra raudonos?
Kai atvažiavome į Bendrių kaimą, Alytaus rajone, gamybos ceche akivaizdžiai matyti, kad verda darbas, mat pro kaminus rūksta dūmai.
Čia pagaminami šalto rūkymo, virti ir džiovinti mėsos produktai. Per mėnesį 30 tonų pagamintos produkcijos vėliau iškeliauja į firmines parduotuves šiame krašte ir Vilniuje, taip pat turgus, mažesnius prekybos tinklus, dalis eksportuojama ir užsienin – į Airiją ir Jungtinę Karalystę.
Kas tą mėsą svetur valgo? „Kad anglas valgytų lietuvišką dešrą, sunkiai įsivaizduoju. Manau, valgo lietuviai ir dar kokie nors emigrantai, galbūt lenkai“, – spėjo E.Mazaliauskas.
„Dvaro mėsa“ šis verslas pavadintas ne be reikalo. Nors šioje gamybinio cecho vietoje, kai tik nuspręsta kurti verslą, buvo tiesiog pieva, E.Mazaliauskas žinojo, jog dar anksčiau šioje teritorijoje stovėjo Bendrių dvaras. Nuo šio istorinio fakto atsispirdamas vyras ir davė vardą šiam verslui.
Ir mėsos paruošimas čia ne toks, koks šiomis dienomis įprasta. Jis – lėtas, senovinis.