Šiemet atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų pakeitė ir apsipirkimo įpročius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad vartotojų elgesys maisto prekių parduotuvėse pastebimai pasikeitė.
Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, karantino laikotarpiu kasdienį žmonių lankymąsi parduotuvėse pakeitė savaitinis apsipirkimas, o masiškai šluojamos kruopų ir kitų ilgiau galiojančių maisto produktų lentynos tebuvo trumpalaikė žmonių panikos dėl prasidedančios COVID-19 pandemijos išraiška.
„Pandemijai pradedant įsisiūbuoti radosi daug nežinomybės, situacija atrodė visiškai neaiški, todėl žmonės stengėsi apsirūpinti maisto atsargomis ir būtiniausiomis prekėmis. Raminome pirkėjus, kad maisto trūkumo Lietuvoje nėra, todėl ilgainiui po truputį viskas stabilizavosi: žmonės įprato pirkinius planuoti, maisto produktų vienu kartu įsigyti daugiau ir retinti savo apsilankymus parduotuvėse“, – pastebi E.Dapkienė.
Tai, kad karantino metu žmonės rečiau lankėsi parduotuvėse, tačiau pirko daugiau maisto produktų, rodo beveik ketvirtadaliu išaugęs vidutinis pirkinių krepšelis ir vidutiniškai penktadaliu sumažėjęs pirkėjų srautas. Atskirais mėnesiais „Maxima“ pirkėjų srautas smuko iki daugiau nei 40 proc., o pirkinių krepšelis buvo išaugęs net 60 proc. Antrojo karantino metu išlieka apie 30 proc. mažesnis pirkėjų srautas lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019-aisiais.
Pirmosios karantino savaitės 2020-ųjų pavasarį sparčiausiai augino medicinos prekių paklausą. Taip pat pastebimai – net 40 proc. išaugo sviesto pardavimai, 27 proc. padidėjo įvairių priedų maisto gamybai, ypač mielių ir kitų tešlos kildinimo produktų paklausa. Visus metus apie 40 proc. augo etninės virtuvės produktų, tarp kurių jūros dumblių lakštai sušiams, azijietiški padažai, tailandietiškas kokoso pienas ir prieskoniai, kiniški makaronai, pardavimai. Karantino metu labiausiai krito konditerijos gaminių prekyba: dar 2020 m. pavasarį beveik 60 proc. sumažėjo pyragaičių, daugiau nei trečdaliu – spurgų, keksiukų ir bandelių bei paruoštų valgyti kulinarijos gaminių pardavimai.
„Žmonės, karantinuodamiesi ir dirbdami nuotoliniu būdu, dažniau maistą pradėjo gaminti patys namuose. Pastebėjome, kad jie stengėsi mažiau smaguriauti ir vis didesnį dėmesį skyrė subalansuotai mitybai. Išaugęs etninės virtuvės produktų populiarumas rodo, kad karantinas žmones paskatino leistis į naujų skonių paieškas, o nesant galimybei lankytis kavinėse ar restoranuose, pamėgtus maisto patiekalus ruošti savarankiškai namuose“, – tikina E.Dapkienė.
Karantino laikotarpiu pirkėjų įpročiams įtakos turėjo ir sezoniškumas. Vasarą daugiau pirkta vaisių ir daržovių, ypač avokadų. Taip pat 53 proc. išaugo moliūginių daržovių paklausa, lyginant su ankstesniais metais. 71 proc. augo šviežios žuvies pardavimai. Tuo metu 2020 m. rudenį trečdaliu didesni nei ankstesniais metais buvo šviežios kiaulienos ir jautienos pardavimai, toliau augo ir šviežios žuvies pardavimai. Kanceliarinių prekių pardavimai pernai rudenį smuko apie 30 proc. Žiemą didžiausio populiarumo sulaukė šviežia žuvis, bulvinės daržovės bei įvairūs konservuoti gaminiai.
Pandemija lėmė ne tik dažnesnį maisto gaminimą namuose, bet ir kitų įpročių pasikeitimą.
„Karantino laikotarpiu pastebime išaugusius alkoholio bei tabako gaminių pardavimus“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ atstovė E.Dapkienė.
Įpročiai pasikeitė
„Pandemija pakeitė ne tik mūsų asmeninius gyvenimus ir kasdienybę, bet taip pat suformavo ir tam tikrus apsipirkimo įpročius, kurie leidžia jaustis saugiau COVID-19 protrūkio metu. Atliktas visuomenės tyrimas rodo, kad naujus įpročius, tokius kaip pirkinių krepšelio planavimas, apsipirkimas su sąrašu, gyventojai planuoja išlaikyti ir ateityje“, – sako V. Budrienė.
Pasak komunikacijos vadovės, naujai susiformavę įpročiai nėra trumpalaikiai – net 72 proc. apklaustųjų teigia, kad net ir po karantino visiškai arba iš dalies ketina apsipirkti taip, kaip įprato per pastaruosius metus. Kaip rodo „Norstat“ atliktos apklausos duomenys, labiausiai tam pritarti linkę vyresnio amžiaus žmonės – net 78 proc. 60–70 m. amžiaus grupei priklausančių pirkėjų.
Apsiperka greičiau
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirkėjai neužsibūna parduotuvėse – net 42 proc. apklaustųjų teigia, kiekvieno apsilankymo metu apsiperkantys greičiau nei įprastai. Dar apie trečdalis (35 proc.) prisipažįsta, kad ne visada, tačiau dažniau nei anksčiau, rinkdamiesi prekes stengiasi užtrukti kuo trumpiau.
V.Budrienės teigimu, norą apsipirkti greičiau ir vengti kontaktų su kitais asmenimis, rodo ir išaugęs savitarnos kasų populiarumas. Prekybos tinklo duomenimis, prieš pandemiją savarankiškai apsipirkti buvo įpratę apie pusė (40–50 proc.) žmonių, o pastaraisiais metais šis skaičius šoktelėjo net 10 procentinių punktų.
Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustųjų teigia karantino metu įpratę rinktis arčiau namų esančias parduotuves. Tiesa, pastebimas skirtumas tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Vilniečiai labiausiai linkę rinktis artimesnę lokaciją (41 proc.), o štai net 59 proc. Kauno gyventojų pirmenybę teikia mėgstamoms parduotuvėms, nepriklausomai nuo to, ar šios yra arčiau namų.
Įprato planuoti pirkinius
„Nuolat primename pirkėjams, kad geriausia maisto prekėmis apsirūpinti kuo tikslingiau – susiplanuoti vienos ar net kelių savaičių valgiaraštį, atvykti jau turint pirkinių sąrašą. Džiugu, kad ir čia pastebime pokyčių: prieš pandemiją su pirkinių sąrašu atvykdavo ketvirtadalis, o karantino metu šį įprotį išsiugdė daugiau nei trečdalis (34 proc.) pirkėjų“, – tyrimo rezultatus komentuoja V.Budrienė.
Pasak prekybos tinklo komunikacijos vadovės, pakitę ir naujai atsiradę apsipirkimo įpročiai bei prekybos vietose taikomos saugos priemonės leidžia klientams jaustis ramiau. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigia, kad apsirūpindami maisto prekėmis jaučiasi visiškai ar pakankamai saugūs. Tuo tarpu prekybos tinklas, greta visų būtinų saugumo užtikrinimo priemonių, jau kelis mėnesius vykdo ir logistikos centro darbuotojų testavimą.
