Šiandien V.Atkočaitis – platformos „Vinted Go“ vadovas. Kartu su komanda jie apjungia bei optimizuoja trečiųjų šalių vežėjų infrastruktūrą „Vinted“ klientams ir kuria paštomatų tinklą, kuris jau veikia daugiau nei tūkstantyje taškų Prancūzijoje, plėtra pradedama ir Belgijoje bei Olandijoje.
„Vinted Go“ koncentruojasi į PUDO (siuntų atsiėmimo ir išsiuntimo, angl. pick-up, drop-off) terminalus, siekia sumažinti siuntimo kaštus „Vinted“ vartotojams, o kartu ir neigiamą siuntų pristatymo poveikį aplinkai.
Kaip parodė įmonės atlikta poveikio klimatui ataskaita, daiktų pristatymas į PUDO, palyginus su pristatymu į namus, emisijų kiekį sumažina 62 proc. Įmonės valdomą tiekėjų tinklą šiuo metu sudaro per 40 kompanijų 16-oje Europos šalių, tik 2021-aisiais buvo persiųsta daugiau nei 200 mln. siuntų.
– Žinia, kad „Vinted Go“ pradeda veiklą, viešai pasirodė prieš kiek daugiau nei metus. Kokie šie metai jums buvo? Kaip „Vinted Go“ šiandien atrodo skaičiais?
– Dar 2021-ųjų gruodį su „Vinted“ vadovais Mantu Mikucku (vykdomuoju direktoriumi tuomet) ir Thomu Plantenga sutarėme, kad laikas kurti naują padalinį „Vinted Go“, kurio misija bus padidinti PUDO populiarumą. Tuomet svarstėme apie 2 kryptis – siuntų platformą el. prekybos verslams Europoje ir „Vinted Go“ paštomatų tinklą Prancūzijoje.
Aptariamų metų Kalėdų laikotarpį praleidau planuodamas konceptus ir kurdamas finansinius modelius, sausio pirmąją savaitę patvirtinome biudžetą ir pradėjome dirbti. Iškėliau sau ir komandai tikslą paleisti pirmuosius bazinius (angl. MVP – minimal viable product) veikiančius modelius per 6 mėn.
Birželio 27 d. yra mano gimtadienis, juokaudamas sakiau komandai, kad „negalima praleisti“ šios progos. Ši frazė komandoje ir tarp partnerių iškart prigijo kaip anekdotas, tikslą pasiekėme.
Žinoma, tai nebuvo idealus startas, bet idealių startų ir nebūna. „Vinted Go“ prasidėjo nuo infrastruktūros „Vinted“ prekyvietei parduoti. Komandą tuomet sudarė gal 80 žmonių – inžinieriai, komercijos ir administracinio pobūdžio specialistai, besirūpinę vežėjų integracijomis Europoje. Per pirmuosius metus užaugome iki 120-ies talentų komandos. Šiandien turime 229 darbuotojus, papildomai ir gana nemažą klientų aptarnavimo komandą.
Iš 2 krypčių liko viena – „Vinted Go“ paštomatų tinklas, kurį sėkmingai auginame Prancūzijoje. Šiandien veikiame 9-iuose miestuose. Matome, kad modelis veikia, tikslus pasiekti galime, todėl keliame klausimą, kaip augti greičiau. Spalio mėnesį įsigiję olandų bendrovę „Homerr“, pastiprinome jėgas Belgijoje ir Olandijoje. Taip pat žvalgomės ir į kitas rinkas, kaip padėti platformai augti greičiau bei tvariau.
– Gali daugiau papasakoti apie sandorio su „Homerr“ užkulisius?
– Siekiame sukurti siuntų gabenimo tinklą, kuris nebūtų priklausomas nuo kitų rinkos tiekėjų. Prancūzijoje turime sandėlius, gaminame paštomatus, kuriame jų valdymo sistemas. Matome, kad galbūt galėsime mažinti kaštus „Vinted“ nariams. Su olandų bendrove „Homerr“ dirbome kelerius metus. Jie turėjo iššūkių procesus efektyvinti, mes norėjome paspartinti savo plėtrą už Prancūzijos ribų – radome bendrų naudų, todėl pakvietėme įkūrėjus prisijungti prie „Vinted Go“ ir kartu sparčiau augti Europoje.
– Skaičiai, kuriuos vis vardiji, atrodo, kosminiai. Ką toks augimas reiškia praktikoje?
– Matome daug galimybių ateityje. Tačiau taip, pati pradžia tikrai nebuvo lengva ir turėjome išauginti stabilią organizacinę struktūrą. Pirmi 5 mano pasamdyti darbuotojai iki tol dirbo log-tech versluose, pavyzdžiui, „Amazon“ ar „DPD“, ir kurį laiką bent vienas mūsų dalyvavo priimant visus strateginius sprendimus, kol ilgainiui pavyko suformuoti stiprias autonomiškas komandas.
– Kaip pavyko kone dvigubai per pusmetį ir trigubai per metus išauginti komandą, kai visi aplink skundžiasi, kad talentų aukštos pridėtinės vertės sektoriuje trūksta?
– Praplėtėme geografiją. Didelė dalis „Vinted Go“ komandos dirba Berlyne, kiti – Amsterdame, Londone, Paryžiuje ir pan.
– Koks yra pagrindinis „Vinted Go“ tikslas šiandien? Kokias ambicijas sau keliate?
– „Vinted“ nariams stengiasi kuo labiau sumažinti išlaidas, tą galime užtikrinti tik mažindami kaštus visose srityse, kartu ir patys valdydami siuntų gabenimo grandinę.
Didelė dalis „Vinted Go“ komandos dirba Berlyne, kiti – Amsterdame, Londone, Paryžiuje ir pan.
Fokusuojamės į efektyvaus operacinio modelio sukūrimą ir, kaip rodo mūsų poveikio klimatui ataskaita, PUDO siuntų gabenimo modelis sumažina emisijas 62 proc., palyginus su pristatymu į namus. Matome galimybę vėliau siūlyti savo tinklo paslaugas ir kitiems rinkos žaidėjams.
– Gali pasidalinti, koks buvo tavo kelias iki „Vinted Go“? Įdomu, kaip užaugai – kokia aplinka tave formavo vaikystėje, paauglystėje? Visada matei save versle?
– Augau Šiauliuose, mane supo šeima ir draugai. Tėvai kūrė mažą verslą, susijusį su fotografija, kartu važinėdavau po parduotuves. Tiesą pasakius, vėliau visiems aplink kartodavau: „Noriu ir aš būti direktoriumi, važinėti visur ir susirinkinėti pinigus“. Nežinau, ar tai reiškia, kad norėjau būti verslininku, bet tikrai pamenu, kad norėjau būti sėkmingu.
Galėčiau sakyti, kad mokiausi gerai, bet, jei šį pokalbį skaitys mane pažįstantys, juoksis. Niekada labai nesistengiau, nedarydavau namų darbų, net knygų nesinešiodavau, bet, pavyzdžiui, išlaikiau 9,3 balo vidurkį 11-oje klasėje.
Daugiau dėmesio nei mokslui skirdavau įvairioms užklasinėms veikloms. Be to, kiek save pamenu, norėjau būti savarankiškas. Augant šis noras tik stiprėjo, tad, vos sukako 18, vasarą po 11-os klasės, išvažiavau į Angliją.
Niekada labai nesistengiau, nedarydavau namų darbų, net knygų nesinešiodavau, bet, pavyzdžiui, išlaikiau 9,3 balo vidurkį 11-oje klasėje.
Mokyklą ir universitetą baigiau ten. Greitai supratau, kad labiausiai sekasi tiems, kurie daug dirba – iki šiol niekada neskaičiuoju, kiek dirbu. Dirbu tiek, kiek reikia.
– Iki „Vinted Go“ daugiau nei 15 metų gyvenai ir dirbai ne Lietuvoje. Kaip klostėsi tavo profesinė kelionė, kurioje – patirtys įmonėse „Gist“, „Carlsberg Group“ ir „Amazon“?
– Kai persikėliau į Angliją, supratau, kad šeimos duotų pinigų ilgam neužteks – į darbą mane priėmė „McDonald's“. Nepatiko. Pamenu, tekdavo ir ant kelių atsiklaupus plintusus nuo riebalų naktimis valyti. Tačiau po 6 mėn. buvau paaukštintas, tapau pamainos vadovu ir pasidarė lengviau. Vakarais ir naktimis „McDonald's“ dirbau iki antro kurso pabaigos.
Greitai supratau, kad labiausiai sekasi tiems, kurie daug dirba – iki šiol niekada neskaičiuoju, kiek dirbu.
Universitete studijavau logistiką, turėjome atlikti praktiką – man pavyko praktikos vietą gauti „Carlsberg Group“ gamykloje. Pradėjau pirkimų departamente, vėliau mane paskyrė į gamybos liniją. Buvau vos vyresnis nei 20-ies, kai vadovavau gal 40-ies savo tėvų amžiaus žmonių komandai. Tai buvo ankstyva mokykla, kaip dirbti su žmonėmis. Tiesą pasakius, man iki šiol atrodo, kad vadovauti jiems buvo kur kas didesnis iššūkis nei dabartinei komandai, nors apimtys, kompleksiškumas drastiškai skiriasi.
Baigęs studijas, gavau pasiūlymą dirbti logistikos kompanijoje „Gist“, kuri panaši į Lietuvoje veikiančią „Girteka“. Išvažiavau į Škotiją, vadovavau 6 sandėliams. Tačiau 2014 m. sulaukiau skambučio iš „Amazon“ – tuomet tai jau buvo gerai žinoma ir greitai auganti internetinė platforma, nors ir ne tokia milžinė kaip dabar. Atranka nebuvo lengva, bet įrodžiau, kad galiu efektyviai spręsti realias problemas darbe.
– O kaip tu pats šiandien samdai žmones? Kokių pamokų iš šio laiko išsinešei?
– Labai paprastai į tai žiūriu – ieškau ambicingų, talentingų, energingų ir sumanių problemų sprendėjų, kurie nori sukurti kažką didelio ir vertingo. Pirmojo pokalbio metu man svarbu suprasti, kaip jie valdo daug svarbių projektų vienu metu, kaip juos prioritetizuoja, kaip žiūri į gana trumpus ir griežtus užduočių atlikimo terminus.
Buvau vos vyresnis nei 20-ies, kai vadovavau gal 40-ies savo tėvų amžiaus žmonių komandai.
Neturiu vieno specifinio klausimo, kurio visuomet paklausiu, daug galima įžvelgti ir iš kasdienių situacijų, apie kurias kandidatai pasirenka papasakoti. leškau tų, kurie nori daryti, o ne tik svajoti.
– To išmokai „Amazon“? Daugelis į „Amazon“ sėkmę šiandien žiūri kaip į siekiamybę.
– Anksčiau į „Amazon“ buvo sunku patekti (dabar situacija galėjo pasikeisti – artėjama prie 1 mln. žmonių, daugiau nei kai kurios šalys turi gyventojų) ir dar sunkiau išsilaikyti.
Susipažinti su darbo tvarka ir organizaciniais procesais, suprasti savo atsakomybių ribas skirta pirmoji savaitė, tuomet per dvi savaites turi grįžti su planu, ką ir kaip darysi. Įmonė veikia kaip mašina: duomenys, procesai, gairės ir įgyvendinimo terminai; nepasiekti iškelto tikslo – ne galimybė.
leškau tų, kurie nori daryti, o ne tik svajoti.
Sakyčiau, darbas „Amazon“ man buvo lyg antrasis universitetas, kur išmokau, ką reiškia kurti globalius projektus ir procesus, valdyti didžiules komandas visame pasaulyje.
– Prie kokių projektų „Amazon“ per tuos 7-erius darbo metus tau teko prisidėti?
– Prisijungiau dirbti su operacijomis, 300 tūkst. kv. m. sandėliuose, 1 tūkst. žmonių pamainoje. Tuomet ėmiau dirbti su naujais prekių pristatymo modeliais, idėjų įgyvendinimu. Viena jų – „Prime Now“, prekių pristatymas per 1 valandą.
Anksčiau į „Amazon“ buvo sunku patekti (dabar situacija galėjo pasikeisti – artėjama prie 1 mln. žmonių, daugiau nei kai kurios šalys turi gyventojų) ir dar sunkiau išsilaikyti.
2014-aisiais tai buvo beprotiška inovacija, kurią galėjo sukurti ir įgyvendinti tik tokia kompanija kaip „Amazon“. Tačiau aš spėčiau, kad „Amazon“ niekada ir nesitikėjo, kad ši idėja suveiks. Vėliau šis modelis išpopuliarėjo, juo paremti startuoliai pritraukė milijardus investicijų visame pasaulyje.
2017 m. „Amazon“ man pasiūlė atvažiuoti į Sietlą, globaliai perimti „Last Mile Delivery“ dalį. Praktikoje tai reiškė diegti programą ir optimizuoti kaštus, kurti naujas verslo kryptis. Viena įdomesnių – kai „Amazon“ nupirko „Whole Foods“ (tai lyg „Vinted“ nupirktų „Maxima“) ir nusprendė, kad klientams reikia pristatyti ir maisto produktus.
Kai pajutau, kad jau kiek pabodo, pasukau į mažmeninę prekybą. Vystėme „Amazon Go“, fizines parduotuves, kuriose atsiskaitoma automatizuotai, jos veikia be kasų. Tiesa, po pirmųjų patirčių tapo akivaizdu, kad planuotu tempu nesiplėsime. Svarsčiau, ką daryti toliau, pradėjau dirbti su klientų patirties gerinimu – kūrėme algoritmus, kurie nuspėdavo, kurios siuntos vėluos, kad galėtume iškart išspręsti problemą. Buvo įdomu, bet sulaukiau skambučio iš „Vinted“.
– Kokie argumentai lėmė, kad grįžai į Lietuvą ir pradėjai naują, iššūkių kupiną verslo kryptį su „Vinted Go“ čia? Gal tavo atsakymas galėtų padėti mums suprasti, kas padėtų pritraukti daugiau sėkmingų talentų iš užsienio į Lietuvą – kas realiai veikia?
– Įdomūs pasiūlymai, iššūkiai. Dirbti man patinka. Kaip ir žmonėms, kurie yra mano aplinkoje dabar ar supo mane tuomet, kai negyvenau Lietuvoje.
Aš asmeniškai visuomet norėjau turėti vis daugiau atsakomybės, valdyti vis didesnius projektus. Žinojau, kiek metų „Amazon“ turiu praleisti, kad pakilčiau iki tam tikro laiptelio. Kartu maždaug žinojau ir kaip viskas ten užlipus atrodo – aš jau buvau pasiekęs lubas to, kas man tuomet buvo įdomu. Taigi geriausius žmones galima prisikviesti leidžiant jiems kurti (ang. building), ne vykdyti (ang. executing).
Mano atveju prisidėjo ir šeimyninės aplinkybės, gimė vaikai. Atsidūrėme taške, kai reikėjo nuspręsti – liekame Amerikoje visam laikui, ar grįžtame į Europą, pavyzdžiui, „Amazon“ padalinį Liuksemburge. Taigi susidėjo viskas – noras, kad vaikai augtų šalia senelių, galimybė kurti, dirbti tiesiogiai kartu su vienu iš verslo bendraįkūrėjų, ambicingi tikslai ir vizija.
– O kokių hobių turi? Kaip atsipalaiduoji nuo darbo arba jam įsikrauni?
– Vaikystėje daug sportavau – nuo kūjo metimo iki krepšinio, dainavau grupėse ir choruose iki gal 22-ejų. Kai gyvenau JAV, kartais važiuodavau į Las Vegasą, nes mėgstu pokerį, tačiau Europoje atmosfera kazino kitokia, gerokai slogesnė, tad šį hobį apleidau. Šiandien daug dirbu, daug keliauju, o, kai to nedarau, leidžiu laiką su žmona ir mūsų 4-erių metų dvynukais.
Man atrodo, pavargsta ar perdega darbe tie, kuriems nepatinka ar netinka jų darbas – aš šios problemos neturiu. Net atvirkščiai – einu miegoti ir pabundu su šypsena, nes kasdien turiu galimybę dirbti su puikiais talentais, kartu kuriame tai, ką padaryti pavyko nedaugeliui.
– Kaip tu atsakytum į klausimą, kas padarė didžiausią įtaką „Amazon“ sėkmei? Ko startuoliai, pradedantys verslai ar verslų vadovai iš šios įmonės gali pasimokyti?
– Visų pirma, svarbu pritraukti TOP talentus nuo pat pradžių. Antra, pagrindinį dėmesį skirti aukštos vertės rezultatams, mąstyti toliau nei dabartinės problemos. Kone visi „Amazon“ projektai, kai ten dirbau, buvo nukreipti į naudą ilguoju laikotarpiu, net jei tai reiškė nepatogumus ar dideles išlaidas trumpuoju laikotarpiu. Lygiai taip pat ir „Vinted“ – verslui 15 metų, o iki šiol investuojama į augimą, plėtrą, ilgalaikės vertės kūrimą.
Man atrodo, pavargsta ar perdega darbe tie, kuriems nepatinka ar netinka jų darbas – aš šios problemos neturiu.
Ką konkrečiai daryti norintiems tapti startuolių kūrėjais, aš nežinau, bet visiškai akivaizdu, kad tai turi būti globalus produktas. Kažko labai unikalaus turbūt nebesukursi, bet gali sukurti produktą, kuris padėtų pakelti efektyvumo rodiklius, pasitelkiant technologiją, arba modernizuotų tradicines industrijas – man tai atrodo kaip galimybė šiandien.
– Atsižvelgiant į tai, kokia tau po tų metų svetur pasirodė Lietuva, startuoliai? Kas labiausiai bado akį – reikia pasitempti, o kuo galime pasididžiuoti garsiai?
– Kiek su startuolių ekosistema spėjau susipažinti, tą patvirtina ir rezultatai, ambicijos netrūksta. Tačiau panašu, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti efektyvumo gerinimui (angl. efficiency & productivity).
Lietuvos startuoliai labai rūpinasi, kaip talentus pritraukti, kaip išlaikyti – tai nėra blogai, bet balansas kartais visai į kitą pusę nukrypsta. Koncentruotis reikia į tai, kaip pritraukti talentų ne tik vietos rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu. Ypač tokiai šaliai kaip Lietuva, kuri konkuruoja su turtingesnėmis, didesnėmis kaimynėmis Europoje ir JAV, tikrai nereikia kalbėti, kaip dirbti mažiau – nebent efektyviau, o gal kartais ir daugiau.
– Kaip manai, ko dar reikia, kad Lietuvoje daugėtų startuolių ir vienaragių? Kad Lietuva taptų geriausia šalimi vienaragiams pasaulyje?
– Reikia padėti Lietuvai tapti globalia šalimi, kad čia atvyktų globalūs talentai. Progresas yra, bet, mano akimis, jis – per lėtas. Kai kurie mano pažįstami, pavadinkime, sėkmingi lietuviai, norėtų grįžti į Lietuvą, bet neturi kur, nes dabar Lietuva nesiūlo tokių darbo galimybių.
Užsieniečiams trūksta ir žinių apie Lietuvą, kaip joje sėkmingai integruotis. Reikia iš esmės liberalizuoti migracijos procesus, sudaryti sąlygas Lietuvoje dirbti žmonėms iš viso pasaulio. Jei norime šalyje turėti bent 10 vienaragių, turime turėti daugiau žmogiškųjų resursų. Pažiūrėkime į JAV – didžioji dalis verslų nėra kurti vietinių, darbuotojai – iš Azijos, Europos.
Jei norime šalyje turėti bent 10 vienaragių, turime turėti daugiau žmogiškųjų resursų.
Palinkėčiau Lietuvai pritraukti bent 1 mln. gyventojų papildomai. Tai ne tik padėtų užpildyti esamas spragas, bet ir įkvėptų naujoms mintims, turėtume daugiau pajėgumų konkuruoti pasaulyje. Žinoma, savaime tai nenutiks, bet šia kryptimi galime dirbti. „Amazon“ kūrėjas Jeff Bezos yra pasakęs „Know The Plan, Nail The Plan“ (liet. Turėki planą, įgyvendinki planą), tačiau šiandien Lietuvoje mes nė plano neturime – čia ir pradėkime.
