Trys šalies mobiliojo ryšio operatoriai – „Bitė Lietuva“, „Telia Lietuva“ ir „Tele2“ – sutinka, jog „Mezon“ pardavimas privačiam investuotojui yra teisingas žingsnis, panaikinantis neapibrėžtą valstybės dalyvavimą fiksuoto interneto rinkoje. Tačiau bendrovių pozicija išsiskiria dėl to, kokios Telecentro verslo dalys, plėtojamos po „Mezon“ prekės ženklu, turėtų atitekti verslą perkančiai „Bitei“.
„Bitės Lietuvos“ vadovas Pranas Kuisys, kuris „Mezon“ pardavimą vadina „pavėluotu dešimčia metų“, sako, jog bendrovė šiuo pirkiniu siekia konkuruoti su „Telia“ fiksuoto ryšio rinkoje. Jis pabrėžia, kad „Mezon“ yra fiksuoto interneto rinkos žaidėjas, nors į jį techniškai galima pažiūrėti kaip į mobiliojo ryšio tiekėją.
„Mes į „Mezoną“ žiūrime kaip į fiksuoto interneto tiekėją, mes į jį žiūrime kaip į galimybę labai reikšmingai padidinti konkurenciją fiksuoto interneto rinkoje, kurioje nėra konkurencijos“, – BNS sakė P.Kuisys.
„Bitės“ vadovas akcentavo, kad „Telia Lietuvos“ užimama dalis fiksuotojo interneto ryšio rinkoje per pastaruosius metus grėsmingai išaugo. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2019 metų pabaigoje ji pasiekė 60 proc. ir toliau didėja.
Pasak P.Kuisio, dėl dominuojančios padėties „Telia“ paslaugas jau teikia aukštomis kainomis. „Bitė“, atlikusi reikiamas investicijas į „Mezon“ tinklą, kurios siektų apie 20 mln. eurų, galėtų atkąsti reikšmingą šios rinkos dalį, sako jis.
„Matome, kad per ateinančius kelerius metus į „Mezon“ tinklą, kad jį padarytume tokį, kokį mes matome, papildomai reikėtų (investuoti –BNS) dar iki 20 mln. eurų“, – sakė P.Kuisys.
„Mezon“ turi 100 tūkst. klientų, manau, kad dar 150 tūkst. galima pridėti su tomis investicijomis. Nežinau, kodėl tai turėtų nepasisekti, kai turime vieną dominuojantį, aukšta kaina paslaugas teikiantį žaidėją“, – pridūrė jis.
Nepasitenkinimas – dėl perleidžiamų dažnių
Jei sandoriui pritars reikiamos priežiūros institucijos, „Bitei“ pereis ne tik 100 tūkst. „Mezon“ klientų, prekės ženklas, bet ir Telecentro šiai paslaugai naudojami dažniai.
Būtent tai kelia „Telia Lietuva“ nepasitenkinimą. Bendrovės Teisės departamento vadovė Daiva Kasparavičienė sako, kad bent dalis Telecentrui suteiktų dažnių, kuriuos perka „Bitė“, buvo suteikti be konkurencingos procedūros.
„Mūsų žiniomis, bent dalis “Mezon” veikloje naudojamų dažnių Telecentrui buvo suteikta išvengiant efektyvios, konkurencingos procedūros“, – BNS sakė D.Kasparavičienė.
„Dėl šios priežasties mums nuo pat pradžių kilo rimtų abejonių, ar sandoris, apimantis visų iš valstybės gautų “Mezon” dažnių perleidimą pirkėjui, nepažeistų konkurencijos taisyklių“, – pridūrė ji.
Anot jos, „Telia Lietuva“ nuo pat istorijos pradžios prašo konkurenciją ir reguliavimą prižiūrinčių institucijų įvertinti, ar „Bitė“ neįgaus nepagrįsto pranašumo dėl suteiktų dažnių.
Savo ruožtu „Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas BNS sakė, kad bendrovė dažnių perdavimo „Bitei“ nelaiko esmine problema.
Dažniai operatoriams paprastai skirstomi aukciono būdu – pavyzdžiui, 2016-ųjų pradžioje vykusiame dažnių aukcione laimėjusi tuometinė „Omnitel“ už 4G tinklo plėtrai svarbius dažnius sumokėjo 14,3 mln. eurų, „Tele2“ – 13,7 mln. eurų, „Bitė“ – 10,1 mln. eurų.
Tačiau dalis Telecentro naudojamų dažnių 2008-2018 metais buvo perleisti be konkurso, rodo RRT rugsėjo 3 dienos dokumentas. Jame nurodoma, kad dažnius prašoma perleisti įmonei „Mezon“, kurią „Bitė“ įkūrė šiam sandoriui.
Dėl dažnių perdavimo „Bitei“ dar turės nuspręsti RRT, sandoriui turės pritarti ir Konkurencijos taryba. Pirmąjį barjerą sandoris jau peržengė – vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija dar vasarą nustatė, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo kriterijus.
Be dažnių svarstytų pasitraukimą
„Telia“ teigia, kad norėtų, jog šiuo metu Telecentro „Mezon“ paslaugai naudojami dažniai būtų padalinti aukciono, kuriame dalyvautų visi operatoriai, būdu.
Bendrovės skaičiavimais, Telecentro dažnius paleidus į konkurencingą aukcioną, jų vertė siektų bent 30 mln. eurų – daugiau, nei „Bitė“ ketina sumokėti už visą „Mezon“ verslą.
Tačiau P.Kuisys sako, kad jei RRT neleistų „Bitei“ perimti Telecentro „Mezon“ paslaugai naudojamų dažnių, bendrovė svarstytų trauktis iš sandorio.
„Ar pasitrauktumėt? Klausimas, yra keli keliai. Aišku, motyvas, kad galėtume konkuruoti fiksuotojo ryšio rinkoje, yra labai svarbus, bene svarbiausias. Jeigu jis staiga nukrenta, tai mes, aišku, svarstytume pasitraukimą“, – sakė „Bitės“ vadovas.
Pasak jo, nors įsigyti „Mezon“ pagrinde skatina noras tapti rimtu žaidėju fiksuoto interneto rinkoje, yra ir kitų būdų padidinti užimamą dalį šioje rinkoje.
Aišku, motyvas, kad galėtume konkuruoti fiksuotojo ryšio rinkoje, yra labai svarbus, bene svarbiausias. Jeigu jis staiga nukrenta, tai mes, aišku, svarstytume pasitraukimą, - sako „Bitės“ vadovas.
„Tada lieka kiti variantai – kasti savo kabelius, įsigyti likusius kabelinius žaidėjus, yra dar keletas kelių. Bet tada ir ten klausimas, ar valstybė leis“, – svarstė P.Kuisys.
Anot jo, jeigu tektų ieškoti kitų kelių į fiksuoto ryšio rinką, į įsigijimus būtų žiūrima nuosekliai – tai galėtų būti antrąją vietą fiksuoto interneto rinkoje šiuo metu užimantis „Cgates“, arba dar smulkesni žaidėjai, tokie kaip „Init“ ar „Splius“.
Iš šių rinkos dalyvių, didesne nei 10 proc. fiksuoto ryšio rinkos dalimi ketvirtąjį 2019 metų ketvirtį galėjo pasigirti tik „Cgates“. Likusių rinkos žaidėjų dalis svyruoja apie 3-4 procentus.
Pardavimas – sveikintinas
Nepaisant dėl tam tikrų sandorio detalių išsiskiriančių nuomonių, visi trys operatoriai pritaria, kad „Mezon“ pardavimas yra teigiamas visai telekomunikacijų ir ryšių rinkai.
P.Kuisys pabrėžia, kad valstybės dalyvavimas savaime nėra blogis, tačiau „Mezon“ atveju valstybė interneto rinkoje veikė neaiškiai ir neapibrėžtai.
„Kai mūsų dabartiniai akcininkai (2015-aisiais „Bitę“ įsigiję „Providence Equity Partners“ – BNS) atėjo čia, jie žiūrėjo, kad yra rinkoje yra keturi žaidėjai, vienas iš jų yra valstybė. Tai nebūtų didelė problema, jeigu būtų aišku, ko valstybė tuo siekia“, – sakė P.Kuisys.
„Dabar kai 10 metų tai yra neaišku, tai turi didelį neapibrėžtumą. Vis tiek tai yra žaidėjas, tai yra dažniai, tai yra infrastruktūra, valstybės parama, nors ji ir paslėpta“, – pridūrė jis.
„Tele2“ taip pat sutinka, kad valstybei reikia išeiti iš šios rinkos.
„Iš principo yra gerai, kad valstybė išėjo iš rinkos, kuri yra ir taip konkurencinga“, – sakė bendrovės atstovas A.Baranauskas.
Savo ruožtu „Telia“ taip pat valstybės pasitraukimą iš rinkos laiko logišku žingsniu.
Iš principo yra gerai, kad valstybė išėjo iš rinkos, kuri yra ir taip konkurencinga, – sakė A.Baranauskas.
„Sprendimą parduoti „Mezon“ nuo pat pradžių laikėme logišku valstybės valdomos įmonės žingsniu, nes valstybė neturėtų dalyvauti ten, kur veikia efektyvi privataus verslo konkurencija“, – tvirtino D.Kasparavičienė.
P.Kuisys pabrėžia, kad valstybei valdant „Mezon“, trūko skaidrumo, nes per dešimtmetį nesugebėta atskirti „Mezon“ paslaugų nuo pagrindinės Telecentro veiklos.
„Civilizuotai, jeigu valstybė ten veikia, tai mes atskiriame įmonę ir valdome pilnai jos finansus. Per 10 metų sektoriui ministrai žadėjo, kad verslai bus atskirti, kad suprastume, ar tai pelninga įmonė, ar ne“, – sakė jis.
„Man tai akivaizdu, kodėl nenorėta atskirti – nes tai nepelningas verslas“, – mano „Bitės“ vadovas.
Mobiliojo 4G ryšio interneto „Mezon“ paslaugą Telecentras teikia nuo 2009-ųjų, tačiau niekada šio verslo neatskyrė nuo pagrindinės Telecentro veiklos.
Registrų centrui pateiktose ataskaitose nurodoma, kad Telecentras pernai uždirbo 659 tūkst. eurų grynojo pelno ir gavo 20,719 mln. eurų pajamų.
Daugiau nei pusę pajamų (11,3 mln. eurų) Telecentras gavo iš „Mezon“ prekės ženklu vystomų paslaugų, tačiau ataskaitose nenurodoma, ar šis verslas veikia pelningai.
