„Noriu, kad tokių kaip „Cujo“ Lietuvoje būtų šimtai. Noriu, kad mes, kaip šalis, būtume tarp lyderių pasaulyje“, – tokia vizija dalijasi „Cujo AI“ vadovas Einaras von Gravrockas, kurio valdoma bendrovė vos per šešerius metus nuo startuolio išaugo iki vieno svarbiausių JAV internetinio saugumo žaidėjo.
Jūsų dėmesiui – ketvirtasis15min straipsnių ciklo „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti?“ tekstas. Kiekvieną savaitę papasakosime vis apie kitą į šį sąrašą patekusią bendrovę.
Įmones, pateksiančias į šį sąrašą, atrinksime ne pagal darbo užmokesčio vidurkį, o pagal atlyginimų medianą. Pastaroji nustatoma įmonėje išrikiuojant atlyginimus didėjančia ar mažėjančia tvarka ir paėmus pačiame viduryje esančio darbo užmokesčio dydį.
Kriterijai, pagal kuriuos atrinkome įmones
- Įmonė turi turėti daugiau kaip 20 darbuotojų
- Įmonė turi kurti pridėtinę vertę
- Tai negali būti holdinginė įmonė
Bendrovės lauke – milijardas prie interneto prijungtų įrenginių
„Cujo AI“ (tarkite: ku-džo) – 2015 m. Kalifornijoje įkurta ir netrukus į Lietuvą išsiplėtusi dirbtinio intelekto kompanija, tiekianti telekomunikacijų kompanijoms dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus saugumo, įrenginių atpažinimo, tinklo analizės srityse.
Jos bendraįkūrėjais įvardijami Saulius Tvarijonas, Kęstutis Pakalniškis, Kasparas Rudokas ir jau minėtas E.von Gravrockas, šiuo metu einantis generalinio direktoriaus pareigas.
Kompanija turi padalinius Lietuvoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Jungtinėse Valstijose. Įmonėje taip darbuojasi keletas nuotoliniu būdu dirbančių asmenų kitose šalyse.
Šiandien iš viso įmonėje dirba apie 150 žmonių, iš kurių apie 90 dirba „Cujo Baltic“ biuruose Kaune ir Vilniuje. Šie biurai yra daugiausiai „lietuviški“, vietiniai dominuoja ir Vengrijoje esančiame padalinyje. O štai Suomijoje yra daugiau įvairių tautybių, ši šalis priimtiniausia darbuotojams, atsikeliantiems iš kitų šalių.
Nors Lietuva „Cujo AI“ vadovo E.von Gravrocko įvardijama kaip kompanijos kompetencijų centras, Lietuvoje įkurta „Cujo Baltic“ neturi atskiros, specifinės srities, už kurią būtų atsakinga – visi po kelias šalis išsibarstę bendrovės padaliniai iš esmės dirba prie tų pačių produktų.
Bendrovės viceprezidentas tyrimams ir plėtrai Domininkas Virbickas pasakoja, kad „Cujo AI“ yra kibernetinės saugos bendrovė, aptarnaujanti didelius klientus interneto tiekėjus, tiekdama jiems išmanius saugumo sprendimus. Jų sukurti sprendimai kasdien saugo apie 40 milijonų objektų ir stebi apie 1 mlrd. prijungtų įrenginių.
„Mes dirbame su dideliais interneto tiekėjais Šiaurės Amerikoje ir Europoje, teikiame jiems paslaugas, o jie papildomas paslaugas gali teikti savo galutiniams klientams“, – aiškina D.Virbickas.
Viena tokių „Cujo AI“ paslaugų – įrangos atpažinimas. Kompanijos programos gali pateikti detalų sąrašą, kiek ir kurie įrenginiai yra viešai ar slapta prisijungę prie interneto tinklo. Kai įranga atpažįstama, ją galima apsaugoti nuo kibernetinių atakų ir nuo bandymų nulaužti.
Kita klientams siūloma funkcija – turinio kontrolė. Vartotojai gali tikrinti, pavyzdžiui, kiek vaikai ar kiti šeimos nariai praleidžia laiko prie tam tikro turinio. Dar viena veiklos sritis – privatumo apsauga. Bendrovės produktai gali blokuoti trečiųjų šalių slapukus (angl. cookies), kai kraunamas tinklalapis.
Bendrovės pavadinime didžiosiomis raidėmis parašyta AI, kaip žinia, yra nuoroda į dirbtinį intelektą (angl. artificial intelligence). Ši technologija leidžia geriau apsaugoti vartotojus nuo įsilaužimo ir sukčiavimo.
Tarkime, sukčiams vykdant phishingo arba kitaip, duomenų viliojimo atakas, sukuriamas tinklalapis, išoriškai labai panašus į oficialios įstaigos, pavyzdžiui, banko. Tuomet vartotojams išsiuntinėjamos nuorodos, ir laukiama, kurie iš jų užkibs – jungdamiesi prie imitacijos atskleis savo duomenis. Tokios atakos būna trumpalaikės ir prireikia laiko, kol sukčiavimo atvejus atpažįsta ir paskelbia šioje srityje dirbantys profesionalai. Tačiau „Cujo“ naudojamas dirbtinio intelekto algoritmas tokį turinį gali atpažinti kur kas greičiau ir apsaugoti vartotojus.
Nepaisant to, kad programinė įranga saugo gausybę telefonų ir kompiuterių, „Cujo AI“ pavadinimo plačioji visuomenės dalis nei JAV, nei Lietuvoje beveik nėra girdėję. Ši bendrovė yra vadinamoji „white-label“ (liet. „švarios etiketės“ kompanija) – tiekia savo sprendimus verslui, o šis gali juos pristatyti kaip savo produktus.
Tad kaip tai, kur dirba ir ką daro, „Cujo“ darbuotojai paaiškina, pavyzdžiui, giminaičiams prie šventinio stalo?
„Galbūt IT srities profesionalai mus žino, bet giminaičiams paaiškinti, kas tai, gali būti sudėtinga. Galbūt darbuotojai tiesiog galėtų pasigirti, kad dirba prie produkto, kuris apsaugo daugiau nei pusę JAV ūkio interneto tiekėjų. Dėl žinomumo keisti savo modelio nesiruošiame. Tai, kad tu esi nematomas, galutiniam klientui ne tiek svarbu, svarbiau pasiekti dideles apimtis ir teikti paslaugą“, – sako D.Virbickas.
Atlyginimų rodiklius kelia patirties poreikis
D.Virbickas sako, kad paaiškinti aukštus atlyginimus įmonėje nėra sunku. Atlyginimų mediana „Cujo Baltic“ 2021 m. rugsėjį buvo 4028 eurai prieš mokesčius.
Visų pirma, įmonės paslaugos yra paklausios, o klientai – mokūs.
Antra, apsaugos sprendimai yra santykinai nišinis produktas – jam aptarnauti ir kurti reikalingi specifines žinias turintys profesionalai. „Cujo“ darbuotojų amžiaus spektras siekia nuo 19 iki 60 metų, tačiau didžiumą bendrovės inžinierių Lietuvoje sudaro patyrę IT vilkai – „Cujo Baltic“ darbuotojų amžiaus vidurkis, anot bendrovės personalo vadovės Astos Bekerės, siekia apie 38 metus.
Kuo daugiau aktualios patirties, tuo darbuotojas paklausesnis. Natūralu, kad tokie specialistai gauna didesnius atlyginimus nei jauni profesionalai, dar tik pradėję savo karjerą IT srityje. Taigi taip ir pati įmonė tampa viena dosniausių šalyje.
„Neturime tokios strategijos tapti brangiausiu ar geriausiai apmokamu darbdaviu. Tai daugiau šalutinis efektas, kuris įvyko dėl to, kad bandome atsirinkti kompetentingiausius žmones. Mūsų sritis ir mūsų didieji klientai reikalauja aukštų standartų. Reikalingas kompetencijas turinčių profesionalų IT rinkoje nėra daug ir dalis, iš kurios galime rinktis, yra mažesnė nei, tarkime, tarp tinklalapių kūrėjų“, – aiškino D.Virbickas.
Patyręs ir reikalingas darbuotojas gali gauti – ir kaip patvirtina įmonės atstovai, kai kuriais atvejais gauna – didesnį atlyginimą nei direktorius. D.Virbickas sako, kad tuo stebėtis nereikėtų, kadangi algas lemia poreikis bei specifika ir nėra taip, kad vadovai būtinai sėdi viršuje.
„Vadovo atlyginimas neprivalo būti aukštesnis nei kitų komandos narių. Tai nėra taisyklė, ji atėjus iš seno supratimo. Mes turime keletą skirtingų vaidmenų, skirtingų karjeros linijų – jei noriu būti lead (liet. vyriausiasis) programuotojas, galbūt mano atlyginimas yra aukštesnis už mano vadovo arba kitos komandos vadovo. Žmogus pasirenka, kurį karjeros kelią nori tęsti. Ne visi jie veda į vadovo poziciją“, – paaiškina pašnekovas.
Tiesiai iš universiteto įčiuožti sudėtinga
Tad kaip patekti į „Cujo Baltic“? Norint įsidarbinti kompanijoje greičiausiai reikės turėti nemažai specifinių IT saugumo kompetencijų. D.Virbickas sako, kad Lietuvos biuruose labiau reikia būtent programuotojų, administracijos darbuotojų čia nėra daug. Be to, konkuruosite ne tik su Lietuvos profesionalais.
„Kai ieškome darbuotojų, mes visada dedame „Suomija/Vengrija/Lietuva“ ir ieškome, kurios iš tų šalių komandoje žmogus dirbtų“, – sakė vadovas.
Tačiau kaip pastebi E.von Gravrockas, lietuviai renkasi dirbti Lietuvoje ir per veiklos metus vos pora persikėlė į užsienio padalinius.
Atrankos procesas „Cujo“ Lietuvos biuruose yra gana lankstus. Vienai pozicijai standartiškai reikia 3-4 interviu, tačiau, jei kandidatą rekomenduoja čia jau dirbantis žmogus, kelis žingsnius galima praleisti, kadangi įmonė pasitiki savo specialistų nuomone.
„Kalbant apie programuotojus, standartiškai, jeigu tai nėra rekomenduotas žmogus, siekiame duoti techninę užduotį. Rinkoje sunku surasti tinkamų žmonių ir reikia įdėti daug pastangų. Tas „namų darbas“ kartais tampa derybų pozicija iš kandidato pusės. Bet mes žiūrime lanksčiai – mūsų tikslas nėra formaliai praeiti procesą, neturime „knygelės“, pagal kurią turėtume sekti. Jei galite kitaip parodyti kompetencijas, mes esame atviri“, – sakė D.Virbickas.
Pokalbis gali parodyti, ar žmogus yra guvus, kaip jis mąsto ir ar galės išmokti tuos dalykus, kuriuos mes norime išmokyti
Darbuotojų ieškoma ir tiesiogiai, ir per įdarbinimo agentūras. Po pirminio etapo atkrenta nemažai žmonių, tačiau vėlesniuose etapuose jau lieka tik tikrai stiprūs kandidatai. Kokias užduotis duoti kandidatui gali spręsti tiek vadovas, tiek komandos nariai.
„Tai, kad žmogus nelabai tinkamas, ar tai, kad mes neatitiktume jo lūkesčių, matome tada, kai arba gauname jo CV, arba pirmame pokalbyje. Jei kandidatas ateina iki techninės užduoties, paskutiniame etape žmones atmetame labai retai“, – sakė A.Bekerė.
Tuo tarpu su labai jaunais ar mažai patirties turinčiais kandidatais elgiamasi kiek kitaip – anot D.Virbicko, nėra prasmės testų metu „parodyti, kiek jis nemoka“, todėl daugiau koncentruojamasi į pokalbį.
„Pokalbis gali parodyti, ar žmogus yra guvus, kaip jis mąsto ir ar galės išmokti tuos dalykus, kuriuos mes norime išmokyti. Entry (liet. pradedančiojo) lygmens pozicijos irgi tampa labiau pažengusios, lyginant su tuo, kas buvo prieš ketverius metus. Dėl produkto specifikos mes ieškome daugiau patyrusių darbuotojų, pats produktas kompleksiškas, pradedančiajam sunku iškart įčiuožti, nes per didelis tarpas“, – pasakojo D.Virbickas.
Tačiau ambicingas darbuotojas įmonėje gali rasti savo vietą, tikina pašnekovai. Šiandien „Cujo Baltic“ susiduria su ta pačia problema kaip ir kiti IT sektoriaus žaidėjai – šalyje sparčiai didėja IT darbuotojų poreikis, įmonės auga, tačiau mažėja vietinių talentų. Dėl šios priežasties buvo pradėtos praktikos programos.
Anksčiau bendrovė to nedarė, kadangi buvo kitoje augimo fazėje – startuoliui buvo būtina greitai augti, todėl nebuvo laiko panašioms investicijoms. „Toks projektas leidžia auginti žmones pas save. Gal jie neduoda naudos iš karto, tu negauni patyrusio darbuotojo, bet gali apmokyti. Mes tuo pačiu metu prisidedame prie IT rinkos specialistų kūrimo, nes naivu tikėtis, kad žmogus 20 metų pas mus išdirbs“, – teigia D.Virbickas.
„Darome apmokymus pagal karjeros trajektoriją. Tai nėra pati lengviausia kompanija įšokti tiesiai iš universiteto. Mes, užsiimame deep tech, kuri iš pradžių atrodo tikrai sudėtingai, nebent pats aktyviai domiesi, atlieki praktiką“, – priduria E.von Gravrockas.
Pokalbio su 15min metu rugsėjo mėnesį bendrovė turėjo 11 atvirų pozicijų.
E.von Gravrockas: stengiamės statyti tiltą tarp Lietuvos ir JAV
Nors septintus metus skaičiuojanti bendrovė atrodo dar jauna, tačiau nuveikti spėta ganėtinai daug. Popandeminiame pasaulyje didėja IT paslaugų poreikis ir nemaža dalis Lietuvoje įsikūrusių bendrovių dalijasi dideliais plėtros planais, žada priimti dešimtis ar šimtus naujų darbuotojų. „Cujo“ šiuo atžvilgiu turi kuklesnį, tačiau pakankamai aiškų plėtros planą.
„Mes nesame projektiniai, mes žiūrime, ko reikia mūsų produktui ir ką mes galėtume realizuoti. Idėjų yra krūva ir mes augame nuosaikiai, nebešuoliuojame. Renkamės tuos žmones, kurių reikia, esame susistabilizavę. Jei kalbėtume apie šiuos metus, įdarbinome iki 20 naujokų“, – pasakoja D.Virbickas.
Mūsų verslo niša yra įdomi – tame, ką darome, telekomunikacijų sistemų apsaugoje, esame didžiausi pasaulyje
„Pajamos auga gana greitai, nėra didelio spaudimo auginti darbuotojų skaičių“, – antrina E.von Gravrockas. „Vilniuje didėjimas bus, bet pas mus jis sukoncentruotas į inžineriją ir kokybę. Mūsų verslo niša yra įdomi – tame, ką darome, telekomunikacijų sistemų apsaugoje, esame didžiausi pasaulyje. Dabar startuojame su projektais Vokietijoje, Centrinėje Europoje, Italijoje. Ką tas reiškia – iš vienos pusės mes toje nišoje esame didžiausi, todėl nėra didžiulio poreikio kelti darbuotojų skaičių“.
JAV, Los Andžele gyvenantis įmonės įkūrėjas dalijasi platesne „Cujo AI“, kurios technologinis stuburas yra Lietuvoje, vizija.
Jis sako, kad nors verslas, savaime suprantama, yra kuriamas tam, kad būtų galima pasiekti asmeninius tikslus, dirbant iš JAV sentimentai Lietuvai tikrai nesumažėjo. Kaune vaikystę praleidęs Einaras sako, kad jo misija yra padėti statyti verslo tiltus tarp Lietuvos ir JAV. Prie šios misijos jis prisideda kaip gali.
„Panašiai kaip Izraelio verslas pastatė tiltą tarp JAV ir Izraelio, aš savo mažame lygyje darau tą patį. Noriu, kad tokių kaip „Cujo“ Lietuvoje būtų šimtai. Noriu, kad mes kaip šalis būtume tarp lyderių pasaulyje. Vienas iš būdų tai pasiekti yra statyti Lietuvoje kompanijas, kurios yra skirtos pasaulio rinkai. Anksčiau visi sakydavo – paleiskime Lietuvoje, tada bandysime Latvijoje, o tada Estijoje. Mažas mąstymas“, – sako „Cujo AI“ įkūrėjas.
„Iš esmės per kelis metus tai pasikeitė – dabar startuoliai galvoja apie didžiausią pasaulio rinką, o didžiausia pasaulio rinka yra visas pasaulis. Prancūzas, pradėdamas Prancūzijoje, galvoja apie 60 mln. žmonių, amerikietis – apie 340 mln. žmonių, o lietuvis galvoja nebe apie 3 mln., o 8 mlrd.“, – pridūrė jis.
